Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijai (VDU ŽŪA) lyderystę prognozuoja globalius pasaulio procesus stebintys ekonomistai ir ketvirtadalį mūsų valstybės eksporto generuojančio Lietuvos agrarinio sektoriaus atstovai. Didelių lūkesčių turi ir vidaus politikos formuotojai, nuogąstaujantys, kad, efektyviai neišnaudojant turimo mokslinio potencialo, liktų tik kopijuoti svetur sukurtas technologijas, kurios Lietuvoje ne visada gali būti pritaikomos. ŽŪA siekia dar glaudžiau bendradarbiauti su verslu ir yra parengusi konkretų pažangos veiksmų planą. Veikla, moderniausiomis technologijomis besiremianti į agrosektorių, kartu ir į Lietuvos regionus, padės pritraukti daugiau jaunų žmonių.
Tarptautinį pripažinimą pelniusi mokslininkė, ekonomistė, aktyvi bioekonomikos plėtros Lietuvoje iniciatorė prof. dr. Astrida Miceikienė VDU ŽŪA kanclerio pareigas eina jau pusmetį. Atlaisvėjus karantino suvaržymams, birželio 28 d. akademijoje surengta iškilminga ceremonija, kurios metu A. Miceikienei buvo suteiktos kanclerio regalijos ir aptarti jos komandos veiklos planai. Renginyje dalyvavę politikai, socialiniai ir verslo partneriai bei studentų atstovai su akademine bendruomene dalijosi savo lūkesčiais.
Gyvybiškai svarbios ekspertinės žinios
Maziliauskas
Ankstesnysis VDU ŽŪA kancleris, šiuo metu – VDU rektorius emeritas, prof. Antanas Maziliauskas, pažymėjęs, kad akademijos mokslininkai turi didžiulį įdirbį tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, svarbiuose ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, sakė: „Agrosektoriaus lyderystė yra akivaizdi. Todėl labai norėtųsi, kad politikai rastų instrumentų, skatinančių jaunus žmones rinktis valstybės ekonomikai svarbias profesijas.“
VDU rektorius prof. Juozas Augutis atkreipė dėmesį, kad jau beveik šimtmetį gyvuojanti Žemės ūkio akademija, vykstant istorinėms transformacijoms, visada gebėjo išlaikyti savo krypties tęstinumą – rengti žemės ūkiui reikalingus specialistus, ir yra sutelkusi pačią stipriausią absolventų bendruomenę. Šios bendruomenės vardu kalbėjęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis atkreipė dėmesį į opiausią pastarojo meto agrosektoriaus problemą – visų grandžių specialistų trūkumą.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo nariai Jonas Varkalys ir Vigilijus Jukna teigė dedantys pastangas, kad patekimą į vienintelę šalyje VDU ŽŪA, suteikiančią universitetinį išsilavinimą žemės ūkio, miškininkystės, tvaraus vandens ir žemės išteklių valdymo, bioekonomikos, sumaniosios inžinerijos srityse, lemtų ne tik konkursinis balas, bet ir jauno žmogaus motyvacija.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, atstovaujantis daugiausia produkcijos pagaminančių šalies žemdirbių savivaldos organizacijoms, neabejojo, kad ir politikams, ir ūkininkams praktikams didžiausias autoritetas turi būti mokslo tyrimų rezultatai.
Pokyčius kuria nebijantys išbandymų
„Agrosektorius – viena sparčiausiai besikeičiančių sričių, kurioje diegiamos pažangiausios aplinkosaugos, technologijų, vadybos sistemos. Todėl stebina ir piktina, kad žmonės iš išorės vis dar piešia kitokį žemės ūkio paveikslą. Todėl specialistų skaičius sparčiai mažėja. Tarp studentų konkurencinės aplinkos taip pat yra vis mažiau, o tai – nėra sveika. Todėl būtina griauti šiuos stereotipus“, – sakė VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto magistrantė Liveta Budreckytė, sėkmingą savo karjeros kelią kurianti vienoje pirmaujančių Lietuvos agroverslo įmonių.
„Akademijos bendruomenė niekada nebuvo nutolusi nuo agrosektoriaus ir su juo susijusių verslo sektorių, taip pat ir nuo viešojo sektoriaus, formuojančio agrosektoriaus ateitį visomis prasmėmis. Partnerystė tarp mokslo institucijų ir agrosektoriaus verslo valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldos institucijų, bendradarbiavimas skatinant šio sektoriaus plėtros procesus, – vienintelis įmanomas kelias, siekiant plėtoti mokslinę veiklą, kurti ir diegti inovacijas, iššūkius paversti galimybėmis”, – įsitikinusi VDU ŽŪA kanclerė prof. A. Miceikienė. Nepaisant visų sunkumų, ši partnerystė ir bendros veiklos rezultatai visada užtikrino tautai savos lietuviškos duonos kąsnį.
Agrosektorius – siekiantiems kurti naujus produktus
konsultavimo tarnybos direktorius dr.
Edvardas Makelis. VDU nuotr.
Pasak A. Miceikienės, pasaulinės tendencijos rodo, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis. Klimato kaita, riboti dirbamosios žemės ir vandens ištekliai, siekis gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkio produkciją skatins naujų augalų ir gyvūnų veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, paslaugų ir priemonių naudojimą. Vykstantys skaitmenizacijos procesai negrįžtamai keičia verslo modelius ir darbo vietas. Visa tai kelia klausimus, ar esame pasiruošę ateičiai, technologinių inovacijų šuoliui, ar turime pakankamai žinių ir kompetencijų suvaldyti šiuos pokyčius, ar gebėsime pasinaudoti naujų technologijų sukurtomis galimybėmis.
Todėl ŽŪA šiuos iššūkius pasitinka, suformavusi naują organizacinę struktūrą, parengusi naują strategiją ir jos įgyvendinimo planą. „Siekdami būti bioekonomikos lyderiais, kuriame Bioekonomikos tyrimų institutą, siekdami palaikyti dar glaudesnius ryšius su verslo ir socialiniais partneriais. Įsteigėme Verslo ir socialinės partnerystės centrą, įkūrėme klasterį „Žaliasis intelektas”. Tikime, kad ŽŪA strategija, jungianti akademijos naująją organizacinę struktūrą, padės jai tapti ateities aukštojo mokslo institucija, integruojančia studijas, mokslą ir paslaugas verslui bei viešajam sektoriui.
Kartu su mecenatais, rėmėjais ir partneriais kuriame ateities agroverslo studijų programas, įgyvendiname bendrus verslo ir mokslo projektus, siekdami sudaryti galimybes jaunimui studijuoti ir siekti perspektyvų Lietuvos regionuose. Didžiuojamės pirmąja Lietuvoje klubo „ŽŪA alumni“ iniciatyva – įsteigti Labdaros ir paramos fondą, skirtą sudaryti finansines galimybes studijuoti motyvuotiems ir gabiems regionų vaikams. Džiaugiamės inžinerijos studijų klasteriu, kuriame jau dalyvauja šešios pirmaujančios įmonės, sudarančios galimybes pasinaudoti jų infrastruktūra, skiriančios stipendijas inžinerijos studentams. Šiuo metu jaučiame ypač didelę žemės ūkio verslo pagalbą dabartinėje sudėtingoje studijų politikoje, – kalbėjo A. Miceikienė. – Tik sudarydami galimybes jaunimui įgyti žemės, miškų ir vandens ūkio bei kaimo plėtros specialybes, paskatinsime juos pasilikti regionuose, perimti tėvų arba kurti savo verslą, plėtoti kaimo socialinę infrastruktūrą. Taip padėsime išsaugoti kaimo tapatybę, užtikrinsime regionų gyvybingumą ir tvarumą. Visa tai deramai gali atlikti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai eruditai, išugdyti atitinkamoje Alma Mater dvasioje.“