Lietuva, siekdama skatinti ekonomikos atsigavimą, paskelbė planą „Naujos kartos Lietuva“, kuriame keliami du pagrindiniai tikslai:
– skaitmeninė transformacija (skiriama 445 mln. eurų);
– inovacijų skatinimo sistema, aukštasis mokslas bei aukštos pridėtinės vertės verslas (kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – 200,2 mln. eurų).
Ši Lietuvos iniciatyva yra sveikintina, kadangi dar 2018 m. Lietuvos investicijų į inovacijas santykis su bendruoju vidaus produktu sudarė tik 0,9 proc., kai JAV rodiklis buvo net tris kartus didesnis, t. y. 2,8 proc. Tačiau, nepaisant šios iniciatyvos, jaunųjų mokslininkų kompetencijų tobulinimui Lietuvoje ir dabar nėra skiriama pakankamai dėmesio.
Neseniai Lietuvos mokslo taryba (LMT), siekdama ugdyti jaunųjų mokslininkų kompetenciją, buvo paskelbusi kvietimą teikti podoktorantūros stažuotės projektus. Dalyvavo ypač daug pareiškėjų – pateikta 241 paraiška, kurių bendra vertė sudarė apie 18 mln. eurų. Tačiau finansuotina pripažinta tik 71 paraiška, o jų bendra vertė – apie 5 mln. eurų. Finansavimas gautas iš Europos struktūrinių lėšų fondo. Papildomo finansavimo iš Lietuvos valstybės biudžeto šiam kvietimui nebuvo skirta. O kai trūksta lėšų, kyla problemų ne tik finansuojant pateiktus projektus, bet ir juos vertinant ir atrenkant.
Netinkamas projektų vertinimas susidaro ne tik dėl mažo struktūrinių fondų lankstumo ir nepakankamo finansavimo. Jaunųjų mokslininkų sąjunga po paskutinio projektų vertinimo gavo daug nusiskundimų, kuriuose užfiksuoti neobjektyvaus vertinimo atvejai. Pavyzdžiui, ekspertas teigia, kad stažuotojas neturi nė vienos mokslinės publikacijos, nors minėtos paraiškos autorius yra publikavęs net 8 mokslinius straipsnius, indeksuojamus „Web of Science“ arba „Scopus“ duomenų bazėse. Net keli šio autoriaus straipsniai buvo publikuoti geriausiame pasaulyje darnaus vystymo žurnale, o vienas iš jų cituotas daugiau negu 40 kartų. Tokio tipo klaidas lemia tai, kad ne tik kad trūksta ekspertų, bet ir skirta per mažai lėšų projektų finansavimui. Struktūrinių lėšų fondai yra labai nelankstūs, vertinimo terminai – per trumpi, todėl sunku pateikti patikslinančią informaciją, nėra objektyviai vertinamos apeliacijos.
Siekdama spręsti minėtas problemas, Jaunųjų mokslininkų sąjunga kartu su Mokslininkų sąjunga sudarė darbo grupę ir kreipėsi į LMT. Taryba, reaguodama į susiklosčiusią situaciją, susitiko su minėta darbo grupe. Susitikimo metu aptartos iškilusios problemos ir LMT pažadėjo į tai atsižvelgti. Darbo grupė ir toliau bendraus, siekdama tobulinti paraiškų vertinimą ir teiks konkrečius siūlymus. Pirmiausia sieksime išsiaiškinti, kaip skiriami balai, vertinant paraiškas. Turi būti pateikti aiškūs vertinimo kriterijai, kad būtų galima pamatyti, kaip derinasi eksperto skiriami balai ir jo išvados. Pavyzdžiui, yra atvejų, kai ekspertas kurį nors paraiškos rodiklį įvertina „labai gerai“, bet jam skiria minimalų balą. Šios kiekybinio ir kokybinio vertinimo neatitiktys kelia daug abejonių, ar vertinimas buvo objektyvus, ir nesudaro galimybių jauniesiems mokslininkams tobulėti.
LMT reaguoja į Jaunųjų mokslininkų sąjungos pasiūlymus. Tikimės, kad reaguos ir į šią situaciją. Pavyzdžiui, seniau buvo reikalaujama, kad jaunasis mokslininkas teiktų paraiškas tik toje pačioje mokslo srityje, kurioje apgynė disertaciją. Tačiau dabar, skatinant tarpdiscipliniškumą, tokio apribojimo nebeliko. Atsižvelgdama į prašymus didinti vertinimo skaidrumą, LMT pradėjo skelbti ekspertų sąrašus.
Skatiname ir kitus, tiek jaunuosius, tiek ir patyrusius, mokslininkus kreiptis į darbo grupę su pasiūlymais, kaip tobulinti projektų vertinimo ir atrankos procesus. Matome, kad dalinimasis patirtimi gali padėti pamatyti problemines jų vietas ir teikti efektyvias rekomendacijas joms išspręsti.
Dr. Valentas Gružauskas
Autorius yra LJMS darbo grupės vadovas