Pokalbis su VGTU absolventu Dariumi Mažeika
Pasijutę blogai ar sunegalavę, kreipiamės į gydytojus. Tačiau didele dalimi prie sveikatos sugrąžinimo prisideda ir kitų specialistų – biotechnologų arba bioinžinierių – įdėtas darbas. Būtent šių sričių specialistai, sujungdami šiuolaikinei visuomenei itin svarbias dvi sritis – gamtos mokslus ir inžineriją, gali sukurti vaistus ir rasti sprendimus net itin sunkių, nepagydomomis laikomų ligų atvejais. Šios srities reikšmę kiekvienas pajuto pandemijos metu – greitesni ir paprastesni COVID-19 tyrimo metodai, dezinfekcinės bei apsaugos priemonės ir, žinoma, skiepai – šių svarbių sprendimų iš biotechnologų ir bioinžinierių laukė visas pasaulis.
Pasak vyresniuoju gamybos operacijų vadovu „Thermo Fisher Scientific“ dirbančio Dariaus Mažeikos, kad koronaviruso vakcinos buvo sukurtos taip greitai – yra beveik fantastikos sričiai prilygstanti patirtis. „Galbūt žmonėms gali atrodyti, kad metai – ilgas laiko tarpas, tačiau, suprantant, kiek įvairių eksperimentų ir tyrimų būtina atlikti, pradedant idėjos vystymu ir baigiant klinikiniais tyrimais, tai yra itin trumpas laikas. Reikia nepamiršti, kad tuo pačiu metu reikia sukurti ir gamybos technologijas bei užtikrinti saugių vaistų gamybą“, – sako jis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventas D. Mažeika pasakoja, kuo biotechnologijos svarbios šiuolaikiniame pasaulyje ir ko iš jų galima laukti ateityje.
Kokias galimybes žmonėms atveria biotechnologijos, kuo jos svarbios šiuolaikiniame pasaulyje?
Moderniosios biotechnologijos yra tapusios svarbia mūsų gyvenimo dalimi, ypač sveikatos apsaugoje. Genų inžinerijos įrankiai leido mokslininkams sukurti naujus gydymo bei testavimo metodus, tokius kaip CRISPR, genetinis testavimas, vėžio gydymas genų ir ląstelių terapija ir kt. Biotechnologijos yra ne mažiau svarbios ir žemės ūkio, maisto, chemijos pramonėse.
Kas dabar vyksta biotechnologijų srityje? Gal atliekami tyrimai, siūlomi sprendimai, apie kuriuos prieš keletą metų net nebūtume galėję pagalvoti?
Įvairūs biotechnologiniai išradimai skelbiami kasdien, bet man asmeniškai šiuo metu įdomiausios technologijos kuriamos genų ir ląstelių terapijos srityse. Čia matoma ir didžiausia pažanga. Tikiu, kad tai yra vienos pagrindinių technologijų, gydant vėžį ar retas genetines ligas bei užkertant kelią ateities pandemijoms. 2017 metais JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino pirmąjį ląstelių terapijos vaistą nuo leukemijos, skirtą vaikams, o dabar jau yra daugiau nei 20 patvirtintų vaistų, gydymo metodų, paremtų ląstelių ir genų terapija. Įvairiose stadijose vyksta dar šimtai klinikinių tyrimų.
Tyrimai su iRNR vyko jau nemažai metų ir buvo kuriamos vakcinos bei vaistai, kurie dar nebuvo pasiekę vartotojų. Tas įdirbis ir žinios leido sukurti COVID-19 vakciną per rekordiškai trumpą laiką. Su nekantrumu laukiu naujų technologijų ir proveržių šiose abiejose srityse.
Koks šiuolaikinių technologijų vaidmuo biotechnologijų srityje?
Tik ištobulintos naujos technologijos leidžia greičiau nustatyti ligas, pastebėti genetinius pažeidimus, atlikti tyrimus molekuliniu lygmeniu. Jos padeda gaminti vaistus, taikyti terapijas ir pan. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad kasmet bus patvirtinama po mažiausiai penkis naujus ląstelių ir genų terapija pagrįstus gydymo metodus arba vaistus. Tai yra personalizuoti gydymo metodai, todėl tyrimo ir gydymo metodai kiekvienam pacientui skiriasi. Visas gydymo procesas yra ilgas, o įmonės ir ligoninės jau dabar susiduria su pajėgumų trūkumu. Tai – sudėtingos ir brangios technologijos, todėl kol kas galima išgydyti labai nedaug pacientų. Farmacijos ir biotechnologijos kompanijos, įskaitant ir „Thermo Fisher Scientific“, deda dideles pastangas kuriant naujas technologijas, kurios leistų ne tik išplėsti pajėgumus, sumažintų gydymo kainą, bet ir automatizuotų bei sutrumpintų procesus.
Esate vyresnysis „Thermo Fisher Scientific gamybos operacijų vadovas. Kaip atrodo Jūsų darbas?
Mano darbas susideda iš daugybės pokalbių su kolegomis iš skirtingų padalinių – gamybos, mokslinių tyrimų centro, kokybės užtikrinimo ir pan., taip pat daug sprendimų priėmimo ir labai daug bendravimo su tarptautine komanda bei klientais. Praėjusiais metais ypatingą dėmesį skyrėme produktų, skirtų COVID-19, testavimui ir gamybai. Per rekordiškai trumpą laiką reikėjo daug kartų padidinti šių kritinių produktų gamybą. Prieš kelerius metus pabaigėme projektą, kurio metu sukūrėme pajėgumus ir technologijas, leidžiančias gaminti produktus, kurie naudojami tokioms ligoms, kaip leukemija, gydyti. Tai – tik keletas projektų, su kuriais dirbame kasdien ir kurie turi didelę reikšmę visai visuomenei.
Kas Jus atvedė į biotechnologijų sritį?
Biotechnologijų sritis man – labai įdomi. Ne veltui joje dirbu jau daugiau nei 15 metų. Mokydamasis mokykloje, iš pradžių svarsčiau apie medicinos studijas, tačiau, vyresnėse klasėse išgirdęs apie bioinžinerijos specialybę VGTU Fundamentinių mokslų fakultete, supratau, kad mano kelias – šioje srityje. Manau, kad šia kryptimi mane nuvedė vidinis noras padėti žmonėms. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ši sritis – gana siaura, bet kai pažįsti ją iš arčiau, pamatai, kad čia susijungia labai daug skirtingų disciplinų, mokslo sričių. Tai sritis, kuri nuolat tobulėja, keičiasi, auga ir daro labai didelę įtaką tam, kaip mes gyvename šiandien ir koks bus rytojus. Tai, matyt, pagrindiniai dalykai, kodėl man ši sritis tokia įdomi.
Karjerą pradėjau nuo laboranto universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Bioinžinerijos ir bioinformatikos mokomojoje laboratorijoje. Baigęs bakalauro studijas, mokslus tęsiau magistrantūros ir doktorantūros studijose jau dirbdamas „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinyje. Per 15 metų šioje įmonėje visą laiką dirbau su gamyba susijusiose pozicijose. Teko pačiam prisidėti prie technologijų tobulinimo, kūrimo ir diegimo gamyboje. Dabar kartu su komanda esu atsakingas už produktus, kurie naudojami moksliniuose tyrimuose, ląstelių ir genų terapijoje, mėginių paruošime, vaistų ir vakcinų kūrime.
Kaip manote, ko artimiausiu metu galima tikėtis biotechnologijų srityje?
Tai, ką mokslas ir industrija padarė per pastaruosius metus, įskaitant vakcinų kūrimą, ir matant didėjantį susidomėjimą naujomis technologijomis, spaudimas technologijų kūrimui, manau, tik didės. Ir didžiausią poveikį matysime personalizuotoje medicinoje. Sunku nuspėti, kokie konkrečiai vaistai mus pasieks artimiausiu metu, tačiau esu tikras, kad turėtume matyti naujų terapijų, skirtų įvairių formų vėžiui bei retoms genetinėms ligoms gydyti.
Parengė Agnė Augustinaitė, VGTU Komunikacijos projektų vadovė