Lietuvos ateities projektavimo iššūkiai. Baigiant pavasario sesiją, Seimo plenariniame posėdyje Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata perskaitė pranešimą svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais „Lietuvos ateities projektavimo iššūkiai“, kuriame buvo apžvelgta šalies strateginio planavimo sistema bei pateiktos politinės ir teisinės rekomendacijos Lietuvai. „Turime šūsnį įvairiausių strategijų, neretai viena kitai prieštaraujančių, kurias mažai kas perskaito iki galo. Praktiškai visa šiandieninė strateginio valdymo sistema kol kas mažai gyvybinga ir orientuota į administracinių dokumentų kūrimą ir vidinę apyvartą“, – pastebi prof. R. Lopata. Tikrovė Lietuvoje yra tokia, kad politinis procesas neretai praranda ir principus, ir idėjas, todėl biurokratija, ar vadinamasis ekspertinis valdymas, turi itin didelę įtaką nustatydama politinio proceso programą. „Nacionalinė valdžia iš esmės atlieka einamojo politinio proceso administratoriaus funkcijas, o tokiomis sąlygomis daugelio mūsų ilgalaikių strategijų reikšmė mažai kuo skiriasi nuo šakėmis ant vandens rašomų tekstų reikšmės. Tokios nedidelės valstybės, kaip Lietuva, yra labai priklausomos ir nuo Briuselio sprendimų“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis prof. R. Lopata.
Svarstymai apie Lietuvos ateitį yra nuolatinės diskusijos, tačiau pirmiausia tai priklauso nuo atsakymų į pamatinius klausimus: Kas yra valstybė? Ar mums valstybė yra valdžia? Ar mums valstybė yra žmonės? „Nyksta piliečių tapatinimasis su politinės bendruomenės reikalais. Nors jie turi savo gyvenimo sampratas, tačiau praranda dalyvavimo patirtį. Mes patiriame vertybių bendrystės idėjos krizę, kuri neleidžia piliečiui jaustis dalimi kažko, kas supranta jo poreikius. Tokią būklę ir gali pakeisti ateities projektavimo procesas. <…> Lietuva išgyvena intelektualinio savarankiškumo praradimo laikotarpį. Veikiama globalių permainų ji tapo paviršutiniško prisitaikymo prie išorinių aplinkybių šalimi, be autentiško intelektualų įsipareigojimo, be viešų intelektualių valstybės klausimų svarstymų. Minties savarankiškumą pakeitė intelektualinis konformizmas“, – pagrindines problemas akcentavo prof. R. Lopata.
Dėl migracijos iš Baltarusijos. Europos Parlamentas kartu su Europos Sąjungos Taryba surengė aukšto lygmens migracijos ir prieglobsčio konferenciją, kurioje buvo aptariama COVID-19 pandemijos įtaka migracijos ir prieglobsčio politikai bei išoriniai migracijos ir prieglobsčio politikos aspektai. Konferencijoje dalyvavęs Seimo Europos reikalų komiteto deleguotas komiteto pirmininko pavaduotojas Arminas Lydeka pabrėžė poreikį kuo daugiau dėmesio skirti padėčiai prie Europos Sąjungos sienos rytuose, kadangi po atvirų Baltarusijos grasinimų nelegalios migracijos srautai iš Baltarusijos pusės šiuo metu yra padidėję 30 kartų, lyginant su praėjusių metų duomenimis.
„Turime būti solidarūs, budrūs ir pasirengę visiems nenuspėjamo režimo scenarijams. Mūsų tikslas – bendras: užtikrinti tvirtą Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą ir neleisti kurtis naujiems nelegalios migracijos keliams“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujantis A. Lydeka. Politikas akcentavo, kad nelegalios migracijos srautus iš Baltarusijos lemiantys veiksmai yra tikslingi, nes vyksta su Baltarusijos valdžios žinia, kaip atsakas į Europos Sąjungos taikomas sankcijas Baltarusijai. A. Lukašenka grasina užtvindyti Europą ne tik nelegaliais migrantais, bet ir narkotikų kontrabanda, todėl būsimuose Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose turėtų būti numatytas tinkamas reagavimas į tokius Baltarusijos valdžios veiksmus.
Lietuvos lenkai pristatė strategiją „Vilniaus kraštas 2040“. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Lenkų diskusijų klubo atstovais, kurie pristatė lenkų kalbos ir bendruomenės Lietuvoje išsaugojimo bei vystymo strategiją „Vilniaus kraštas 2040“. „Labai svarbu, kad šis dokumentas yra atviras ir skatina dialogą tiek lenkų bendruomenės viduje, tiek su Lietuvos valstybės institucijomis. Kai kurie svarbiausi strategijos pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl inovatyvaus švietimo, lietuvių ir gimtųjų kalbų mokymo kokybės bei regionų ekonominės ir socialinės padėties gerinimo, atsispindi šios Vyriausybės programoje. Vardų ir pavardžių įstatymas, kiti teisės aktai, reguliuojantys tautinių mažumų teises, yra ne tik valdančiosios koalicijos, bet ir mano, kaip Seimo Pirmininkės, politiniai prioritetai“, – sakė parlamento vadovė.
Mokslinių šaltinių analize, Lietuvos ir Lenkijos ekspertų įžvalgomis paremta strategija „Vilniaus kraštas 2040“ – pirmasis tokio pobūdžio dokumentas Lietuvoje, aprėpiantis svarbiausias vienos tautinės bendruomenės (t. y. Lietuvos lenkų) gyvenimo sritis: švietimą, kultūrą, ekonomiką ir pilietinę visuomenę.
Seimo valdantieji atmetė socialdemokratų pasiūlymą taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams. Tuo pačiu balsavimu Seimo dauguma pritarė kitam pasiūlymui, kad lengvatinis PVM tarifas būtų taikomas kavinių ir barų verslui. Toks valdančiosios daugumos balsavimas parodė jos tikrąjį veidą – socialiai neatsakingą, buhalterinį ir tarnaujantį siauram verslo sektoriui. „Pasiūlymas taikyti lengvatinį tarifą maistui buvo nukreiptas žmonėms, kurie negali sau leisti vaikščioti po barus. Dauguma tiesiog neišgali to padaryti, nes gauna mažas pajamas. Lietuvos gyventojai lengvata maitinimo ar pasilinksminimo įstaigoms tiesiog nepasinaudos“, – apgailestavo parlamentaras E. Sabutis. Iš lengvatos barams daugiausia naudos gaus turtingi, o ne paprasti žmonės. Jo teigimu, Seimas galėjo išgirsti ir labiausiai pažeidžiamą visuomenės grupę, bet to nepadarė. 9 proc. lengvatinis PVM tarifas būtiniausių maisto produktų krepšeliui ir ekologiškiems produktams artimiausiu metu nebus taikomas. Tokį sprendimą daugiausia valdančiosios daugumos frakcijų narių balsais priėmė Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko pristatytą išvadą.
Siūlyti kandidatus į Nacionalinės sveikatos tarybos narius. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė Sveikatos sistemos įstatymo nuostatus, kuriais patobulino Tarybos sudarymo tvarką, funkcijas, teises ir finansavimą. Taryba – Seimui atskaitinga sveikatos politikos vertinimo ir formavimo patariamoji institucija. Taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Ji sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatus. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 15 narių: 3 savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovai; 6 mokslo ir studijų institucijų, nerengiančių sveikatos priežiūros specialistų, asociacijų, vienijančių mokslininkus, atstovai; 3 asociacijų, vienijančių sveikatinimo veiklos srities asmenis, atstovai; 3 mokslo ir studijų institucijų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, atstovai.
Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, turintis mokslo laipsnį ir ne trumpesnę kaip 3 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) asociacijose patirtį asmuo. Tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais. Asmuo Tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas 2021 m. birželio 30 d. nusprendė kreiptis į mokslo ir studijų institucijas, nerengiančias sveikatos priežiūros specialistų, asociacijas, vienijančias mokslininkus, ir asociacijas, vienijančias sveikatinimo veiklos srities asmenis, prašydamas pasiūlyti kandidatus į Tarybos narius. Iš pasiūlytų kandidatų Komitetas Seimo rudens sesijos metu planuoja deleguoti 9 atstovus į naujos kadencijos Tarybą. Maloniai kviečiame akademinę bendruomenę ir asociacijas, vienijančias sveikatinimo veiklos srities asmenis, iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. pasiūlyti Komitetui kandidatus (kiekviena mokslo ir studijų institucija, asociacija po vieną kandidatą) į Tarybos narius, pridedant siūlomų kandidatų gyvenimo aprašymus.
Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą, į jį įtraukdamas liepos 31-ąją – Medininkų žudynių dieną. „Prieš 30 metų liepos 31 d. Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Medininkuose, buvo žiauriai nužudyti Lietuvos Respublikos sieną saugoję pareigūnai. Tad reikėjo tikrai didelės drąsos būti tuo metu nesaugiose Lietuvai vietose, tai yra pasienyje, ir nebijoti ginti savo valstybę. Buvo skaudus smūgis, nukreiptas prieš mūsų nepriklausomybės pamatus, tačiau, kas svarbiausia, šie žuvę pareigūnai savo asmeninį gyvenimą laikė mažesniu dalyku, o į aukštesnes pozicijas iškėlė būtent valstybę, valstybės nepriklausomybę“, – birželio viduryje pristatydama projektą sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.