Dėl hibridinės agresijos prieš Lietuvą Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje konstatuojama, kad nedraugiškos Lietuvai valstybės vykdo hibridinę agresiją prieš Lietuvos Respubliką. Įvertinama dėl to kylanti grėsmė mūsų šaliai, išorinei Europos Sąjungos ir NATO sienai.
Priimta rezoliucija Seimas nutarė siūlyti Vyriausybei imtis visų priemonių hibridinės agresijos grėsmei suvaldyti ir užkardyti. Hibridinės agresijos atrėmimo metu pasitelkti Lietuvos kariuomenę, kuri teiktų paramą valstybės sienos apsaugai pasienio ruože tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos; užtikrinti, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai būtų patraukti atsakomybėn, jiems būtų pritaikytos nacionalinės ir Europos Sąjungos sankcijos, baudžiamasis persekiojimas, prireikus – inicijuoti nelegalios migracijos organizavimo ir skatinimo tarptautinį tyrimą; visu valstybinės sienos su Baltarusijos Respublika perimetru per kaip įmanoma trumpesnį laiką pastatyti fizinį gynybinį barjerą.
Jei hibridinė agresija tęsis ir intensyvės, įvertinus jos pavojingumo laipsnį, Vyriausybei siūloma pradėti konsultuotis su NATO valstybėmis narėmis, kreiptis į Europos Sąjungos valstybes nares, Europos Komisiją ir kitas institucijas, kviečiant parodyti solidarumą ir suteikti Lietuvai reikalingą paramą, atremiant hibridinę agresiją.
Dėl kontrabandos kontrolės. Seimo narys Vytautas Bakas kreipėsi į Vidaus reikalų ir Finansų ministerijas, prašydamas informuoti, kaip buvo sureaguota ir kokių veiksmų imtasi po viešai paskelbtų žurnalistinių tyrimų, kuriuose atskleistos kontrabandos schemos ir augantys jos mastai. „Pastaruoju metu viešoje erdvėje nuskambėjo ne vienas atvejis, kai pastebimas didelis ir nevaržomas kontrabandinių prekių judėjimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Nepakankamas dėmesys kontrabandos problemoms Lietuvoje daro žalą šalies ekonomikai, taip pat galimai leidžia apeiti tarptautines sankcijas, kurios taikomos Baltarusijai ir Rusijai, nėra užtikrinamas jų veiksmingumas. Tai neabejotinai daro žalą valstybės reputacijai“, – teigia V. Bakas.
Žiniasklaidos priemonės „Nexta“ tinklaraštininkai publikavo tyrimą apie kontrabandos schemas per Baltarusiją į Rusiją, kuriame minimos ir kelios Lietuvos įmonės. Pasak žurnalistų, Lietuvos teisėsauga tyrime minimų Lietuvos įmonių veikla nesidomėjo.
Taip pat Lietuvos žiniasklaidos priemonėse publikuotuose straipsniuose teigiama, kad traukinių ešelonai su kontrabandinėmis cigaretėmis Lietuvoje išvengia rentgeno patikros, nes įrenginys sugedo dar 2016 m., o kontrabandos mastai iš Baltarusijos tiek išaugo, kad dabar telieka fiksuoti rekordus.
V. Bakas Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų prašo informuoti, kokių veiksmų ėmėsi ar planuoja imtis pačios ministerijos ar jų valdymo srityje esančios teisėsaugos institucijos, kad būtų suvaldyti didėjantys kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną mastai, kad būtų užtikrinta kontrabandos organizatorių ir jų bendrininkų teisinė atsakomybė.
Lietuvoje sukurta pakankamai įrankių kontrabandai pažaboti. Vienas jų – Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymas, kuris leidžia iš kontrabanda besiverčiančių asmenų paimti turtą, įgytą iš kontrabandos. Norėtųsi aiškesnių atsakymų, kuri iš tarnybų, turinčių teisę vykdyti kriminalinę žvalgybą, imasi atsakomybės šioje srityje.
Neeilinė Seimo sesija. Liepos 13 d. sušaukta neeilinė Seimo sesija. Jos metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas su nelegalia migracija susijusių procesų teisinio reglamentavimo tobulinimui. Neeilinėje sesijoje pateiktas ir Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas. Vakarinio posėdžio metu parlamentarai balsavo dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo.
Vyčio ženklas galėtų atsirasti ant automobilių valstybinių numerių. Seimo narys dr. Andrius Kupčinskas kreipėsi į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir valstybės įmonę „Regitra“ dėl Valstybės herbo (Vyčio) ženklo įtvirtinimo, gaminant automobilių valstybinius numerius. Savo šalių simbolikos puoselėjimą ir vieną efektyvesnių valstybės reprezentacijų, kai automobilio valstybinio numerio viduryje įterpiamas (valstybės arba regiono) herbas, jau yra pasirinkusios tokios Europos Sąjungos (ES) šalys, kaip Slovakija, Kroatija, Slovėnija, Austrija ir Vokietija, bei kitos ne ES šalys (Šveicarija ir pan.). Taip kiekvienas lietuvis keliaudamas labiau reprezentuotų savo šalį ir reklamuotų Lietuvą. Pasak Seimo nario, tai būtų puikus akcentas, įspūdingai paminėjus Valstybės dieną visame pasaulyje ir artėjant Pasaulio lietuvių vienybės dienai