Liepos 14-osios vakare sostinės gyventojai ir svečiai buvo kviečiami į Reformatų sodo atidarymą – dar vieną jaukią žalią erdvę Vilniaus širdyje.
Čia, kur dabar įrengta apskrita laiptuota paminklo papėdė su juodo šlifuoto granito fontanėliu viduryje, netrukus iškils paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams – dešimčiai žymiausių XVI a. asmenybių: Mikalojui Radvilai Juodajam – Nepriklausomos Lietuvos valstybės gynėjui, socialinės ir kultūrinės pažangos skatintojui; Mikalojui Radvilai Rudajam – Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui ir didžiajam etmonui; Abraomui Kulviečiui – Reformacijos Lietuvoje pradininkui; Stanislovui Rapolioniui – pirmajam žymiam lietuvių teologui, giesmių į lietuvių kalbą vertėjui; Martynui Mažvydui – pirmosios lietuviškos knygos autoriui; Baltramiejui Vilentui – lietuvių raštijos kūrėjui, vertėjui ir leidėjui; Jonui Bretkūnui – Biblijos vertėjui į lietuvių kalbą, lietuvių raštijos kūrėjui, istorikui; Andriui Volanui – Reformacijos Lietuvoje ideologui, teologui, vienam žymiausių politinių publicistų; Merkeliui Petkevičiui – ypatingą dėmesį skyrusiam lietuvių kalbos mokymui, parengusiam ir paties įkurtoje spaustuvėje Vilniuje savo lėšomis išleidusiam pirmą lietuvišką evangelikų reformatų knygą; Jokūbui Morkūnui – pirmajam lietuvių spaustuvininkui, postilės vertėjui į lietuvių kalbą ir leidėjui.
Šie iškilūs vyrai sugebėjo kūrybiškai pasinaudoti lietuvių, vokiečių, lenkų, čekų kultūrų sąveikos teikiamomis galimybėms ir kūrybiškai dėjo Naujųjų laikų mūsų kultūros pagrindus. Vieni skelbė visuomenės sandaros modernizavimo idėjas, kiti gynė Tėvynę diplomatija ir ginklu, treti kantriai dirbo, kurdami lietuvių raštiją ir naujus lietuvių kalbos klodus. Kiekvienam iš jų bus skirta granitinė kolona su vaizdo ir informaciniais tekstais, kuriuos parengė žymiausi Lietuvos mokslininkai – Reformacijos tyrinėtojai: kultūros istorikė dr. Ingė Lukšaitė; lietuvių literatūrologė ir kultūrologė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė dr. Dainora Pociūtė; kalbininkė dr. Ona Aleknavičienė; Lietuvos literatūros istorikas, bibliografas, vertėjas dr. Sigitas Narbutas.
Iniciatyvos pastatyti paminklą Lietuvos Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams Vilniuje ėmėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija (LRIKD) – visuomeninė, nekonfesinė, nepolitinė organizacija, kuri bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe. Idėja brandinta nuo 1996 metų. Apie tai byloja šalia paminklo aikštelės rymantis lauko riedulys su įrašu. Paminklo autoriai – skulptorė prof. Dalia Matulaitė ir architektas prof. Jūras Balkevičius, kurių projektą 2017 m. Kultūros ministerijos kartu su Lietuvos dailininkų sąjunga ir LRIKD organizuotame viešame konkurse komisija pripažino laimėjusiu pirmąją vietą.
„Reformatų sodo rangovinės organizacijos „Eikos statyba“ ir paminklo gamintojo bei statytojo įmonės „Žybartuva“ atlikti darbai rodo, kad šiandien galime konstatuoti faktą apie paminklo statybos darbų pusiaukelę, – teigia LRIKD pirmininkas Donatas Balčiauskas. – Vertindama pastarojo laikotarpio sudėtingą pandeminę situaciją ir atsižvelgdama į rėmėjų finansines galimybes, LRIKD kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama pratęsti paminklo statybos užbaigimo terminą iki 2022 m. IV ketvirčio. Prašymas buvo patenkintas.“
Paramos teikėjai, paaukoję 5000 ar daugiau eurų, bus įrašyti į mecenatų sąrašą paminklo postamente. Lėšas paminklo statybai galima pervesti į specialią sąskaitą: Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija. Įmonės kodas 190763313AB SEB bankas, sąskaita LT69 7044 0600 0090 8619 – Paminklui „Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams“
Aurelija Arlauskienė