Jau kuris laikas viešojoje erdvėje tenka girdėti, kad Lietuva dalyvauja kosmoso, branduolinės fizikos ir kitose mokslo programose. Arčiausiai lyderystės galėtume kurti Lietuvos, kaip aviacinės valstybės, statusą.
Istoriniai faktai liudija, kad pirmąjį skraidantį aparatą ,,Žemaičių garlėkį“ sukūrė Aleksandras Griškevičius. Dar anksčiau artilerijos teoretikas Kazimieras Simonavičius buvo tarp pirmeivių pasaulyje, sukūręs raketinio skraidymo mokslo pradmenis, net keliais šimtais metų pralenkęs savo laikmetį. Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą užaugino tautai sparnus ir paskatino išsiugdyti visą būrį aviacijos konstruktorių, lakūnų, skraidymo aparatų bandytojų ir pan. Pasaulio aviacijos visuomenei puikiai žinomi J. Dobkevičiaus, A. Gustaičio, P. Motiekaičio, B. Oškinio, A. Paknio, B. Karvelio,
V. Kensgailos, R. Stankevičiaus, J. Kairio ir kitų šioje srityje dirbusių vardai. Žinomi ir pasaulinio lygio sklandytuvai ,,Lietuva“ bei kiti skraidymo aparatai.
,,Kodėl pamirštame tai, kuo galėtume didžiuotis?“ tokiu pavadinimu dar 2007 m. Tauragės apskrities ir ,,Aviacijos pasaulis“ leidiniuose buvo paminėti garsiausi aviatoriai, tarp kurių buvo S. Darius, S. Girėnas ir J. Kairys, kilę iš šio regiono. Gal ir sutapimas, tačiau po šių straipsnių, praėjus keleriems metams, čia įsikūrė du aeroklubai su pakilimo ir tūpimo takais. Taip garsiausia skraidymo entuziastais apskritis šiek tiek reabilitavosi. Bet po Jurgio Kairio fenomeno Lietuvos aviacinės valstybės statusas vėl sumenko.
Tikėtis, kad valdžia skatintų keisti šią padėtį, būtų naivoka. Prisiminkime, kad Dariaus ir Girėno legendinis skrydis buvo vykdomas rėmėjų lėšomis, o šių laikų garsus aviatorius, trumpam tapęs Lietuvos Respublikos Prezidentu, ne ką galėjo padėti, tęsiant svarbius darbus. Iki šiol nutylimi net jo sportiniai pasiekimai arba jie keistai sutapatinami su sovietinės ideologijos įtaka valstybei.
Kokia galėtų būti išeitis? Dar nuo vaikystės puoselėta idėja, kaip minimaliomis sąlygomis išmokti skraidyti, po truputį pradėjo tapti ,,kūnu“. 1991 m. patentavau dar sovietmečiu sukurtą šios srities išradimą. 1996 ir 2016 m. sukurtus išradimus pripažino Lietuvos patentų tarnybos. Pastarasis patentas įregistruotas Europos patentų biure, o išradimo referatas paskelbtas Europos Sąjungos valstybėse, todėl yra juridinė galimybė plėtoti šią pigių, paprastų aerodinaminių treniruoklių sritį, kaip naują aviacijos kryptį, kurią galėtume vadinti pramogų ir sporto srityse pritaikoma aviacija. Idėjos esmė – atkartoti gamtoje egzistuojančių sparnuočių įvairias skriejimo oro sraute būsenas: įsibėgėjimas kylant, balansavimas ant atramos, kybojimas laikysenoje. Yra pagaminta keletas prototipų, siekiant efektyvinti valdymo įgūdžių galimybes. Aerodinaminis treniruoklis šiuo metu pristatytas Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos (akademijos) sąskrydyje Kėdainiuose.
Kukliomis sąlygomis, negaunant jokios paramos, tęsti tokios apimties darbus nėra tikslinga, todėl būtina skubi ir rimta talka šioms idėjoms įgyvendinti. Artėjant Atlanto nugalėtojų žygdarbio 90-mečio jubiliejui (2023 m.), laikome tikslinga tęsti, o kai kam ir priminti mažai žinomą ar primirštą 1989 m. Kvėdarnos vidurinės mokyklos mokytojo, aviacijos entuziasto Eugenijaus Ivanausko pasiūlytą ir organizuotą „Ąžuolų alėjos“ sodinimo tarp Dariaus ir Girėno tėviškių (52 kilometrų ilgio) iniciatyvą. Tuomet buvo užsimota pasodinti 6411 ąžuoliukų: tiek kilometrų nuskrido mūsų drąsūs lakūnai. Tokia akcija galėtų prilygti garsiajai ,,Baltijos kelio“ iniciatyvai.
Inž. Viktoras Jokubaitis