Užsimota sugriauti Nacionalinį vėžio institutą? Seimo narys Algirdas Butkevičius reiškia susirūpinimą dėl Vyriausybės parengto nutarimo projekto dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto – Nacionalinio vėžio instituto – pertvarkos, kai iš įstaigos dalininkų būtų eliminuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), o jo dalininku liktų vienintelė Sveikatos apsaugos ministerija, vėliau paliekant galimybę juo tapti ir Vilniaus universitetui (VU).
2014 m. A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė inicijavo Nacionalinio vėžio instituto steigimą tuometinio Vilniaus universiteto Onkologijos instituto pagrindu. „Institutas įsteigtas atsižvelgiant į augantį susirgimų onkologinėmis ligomis skaičių ir būtinybę vienoje vietoje sutelkti geriausią gydymo praktiką bei naujausius mokslo pasiekimus. Rėmėmės ir geriausia Europos Sąjungos šalių praktika. Laikas rodo, kad šis žingsnis pasiteisino – tiek medikų bendruomenė, tiek pacientų organizacijos šiandien šio instituto veiklą vertina puikiai.“
Iš Vyriausybės nutarimo projektui pateiktų pastabų matyti, kad pasiūlymas nederintas nei su esamu dalininku ŠMSM, nei su paties instituto bendruomene, nei su pacientų organizacijomis. Iniciatyvą itin atsargiai vertina net ir būsimuoju dalininku įvardintas VU, kuris taip pat pažymi, kad klausimas nebuvo derintas, ir ragina atlikti išsamią perspektyvų analizę. „Labiausiai apmaudu, kad nerūpi net pačių onkologinių pacientų nuomonė – tų žmonių, vardan kurių tai buvo sukurta ir kuriems tai gyvybiškai svarbu“, – aiškina A. Butkevičius.
Rudens sesija prasidės svarbiausių Seimo darbų aptarimu. Rugsėjo 10 d. Seimas rinksis į III (rudens) sesiją, kurios pirmajame posėdyje numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą. Pasak Seimo vadovės, nors dauguma veiklų jau dirba įprastu režimu, vis dėlto situacija šalyje dar reikalauja išskirtinio dėmesio ir dėl pandemijos, ir dėl migrantų. „Dėl šių iššūkių sunkiau susikalbėti skirtingoms visuomenės grupėms, deja, ir politikams. Nepaisydama to, tikiu, kad dauguma parlamentarų rudens sesijoje sugebės valdyti emocijas ir pirmumą teiks profesionalumui. Tai mums leis baigti pradėtus darbus tiek valdant pandemiją, tiek tvarkantis su migracijos banga“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Rudens darbų programoje – 430 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Dalis projektų perkelta iš praėjusių parlamento sesijų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 8, Seimo nariai (frakcijos) – 270 teisės aktų projektų. Prioritetinis dėmesys bus skiriamas švietimui, inovacijų reformai, socialinės atskirties mažinimui, sveikatos apsaugai, Lietuvos žaliajam kursui, viešajam administravimui ir valstybės tarnybai, į nacionalinę teisę bus perkeliamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.
Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2022 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas. Kartu numatomas mokestiniuose įstatymuose nustatytų neterminuotų lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūrėjimas.
Seimo Ateities, Teisės ir teisėtvarkos bei Užsienio reikalų komitetai sesijos metu planuoja pateikti pranešimus parlamentui svarbiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais: „Lietuvos viešojo valdymo skaitmeninė transformacija“, „Teismo ekspertizės srities tobulinimas – ekspertizių terminai ir kokybė“, „Ambicinga Europos Sąjungos Rytų partnerystės politika: kodėl jos reikia ir kaip to pasiekti“.