Mokslininkai teigia, kad ištempiantys, į kirminus panašūs robotai, galintys „pajusti“ savo aplinką, gali būti pritaikyti pramonėje ir medicinoje.
Inžinierių komanda iš Glazgo universiteto sukūrė robotus, kurių judėjimo būdas buvo nusižiūrėtas nuo sliekų judesių.
Minkštos kirmėlės-robotai gali ištįsti iki devynių savo pradinio ilgio kartų ir gali suvokti savo padėtį erdvėje.
Šis gebėjimas, kuris anksčiau nebuvo pasiektas minkštosios robotikos srityje, leidžia robotams įsisprausti į ankštas vietas, į kurias standūs robotai niekaip negalėtų pakliūti.
Mokslininkai tikisi, kad jų pasiekimas gali paskatinti naujos kartos robotų, kurie savarankiškai tyrinėtų sunkiai pasiekiamas vietas, kūrimą. Jie galėtų būti panaudoti Žemės gelmių tyrimams, kasyboje, statybose ar nelaimėms atvejais, ieškodami griuvėsiuose įstrigusių išgyvenusiųjų.
Tokia technologija taip pat galėtų būti naudojama kuriant tikroviškesnius protezus arba suteikiant robotams galimybę apglėbti ir pakelti netaisyklingos formos daiktus.
Šis pasiekimas tapo galimu, panaudojus ankstesnius Glazgo universiteto lanksčios elektronikos ir jutimo technologijų grupės (Bendable Electronics and Sensing Technologies, BEST) pasiekimuss, sukūrus naujų būdų lanksčiai elektronikai įterpti į deformuojamus paviršius.
Kreditas: Glazgo universitetas
Tyrėjai panaudojo vidinius įtempimo jutiklius, juos įdėdami į kirminus primenančius robotus, kurių ilgis yra apie 4,5 centimetro. Tokie robotai yra padengti „oda“, pagaminta iš tampraus plastiko, pavadinto „Ecoflex“, ir specialia grafito pasta.
Maži nuolatiniai magnetai, pritvirtinti abiejuose robotų galuose, padeda jiems judėti metaliniu paviršiumi. Jų odos jutikliai padeda jiems „pajusti“ savo judesius kūno atžvilgiu, matuojant grafito pastos elektrinę varžą, kuri keičiasi plečiantis robotų kūnams. Kai pasipriešinimas pasiekia iš anksto nustatytą maksimalią vertę, kūnas vėl susitraukia ir juda į priekį.
Vieno iš šio darbo autorių iš Glazgo universiteto teigimu, „Savo kūno pozicijos erdvėje suvokimas yra gyvybiškai svarbi daugelio biologinės gyvybės formų savybė, ir mokslininkai jau seniai mėgina sukurti inžinerines sistemas, imituojančias šį gebėjimą. Mūsų biorobotai yra žingsnis kuriant minkštas, lanksčias robotų sistemas, galinčias judėti visomis kryptimis, lygiai taip pat, kaip gamtoje juda sliekai. Tokių minkštųjų robotų gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos naudojant įterptus įtempimo jutiklius galėtų padėti autonominiams robotams efektyviau judėti net pačioje sudėtingiausioje aplinkoje“.
Šis darbas „Bioinspired Inchworm and Earthworm like Soft Robots with Intrinsic Strain Sensing“ yra paskelbtas žurnale Advanced Intelligent Systems.
Daugiau:
Nauja robotikos industrijos tendencija: sparti „kobotų“ plėtra
Europiečių požiūris į robotus teigiamas, bet dėl savo darbo vietos vis tiek bijo