Nuo rugsėjo 1 d. įteisinta 36 valandų darbo savaitė visiems švietimo pagalbos specialistams. Iki šio pakeitimo šių švietimo pagalbos specialistų darbo laikas per savaitę buvo 40 valandų. Tai padaryta siekiant sumažinti darbo sąlygų netolygumus tarp pedagogų, taip pat tarp skirtingą švietimo pagalbą teikiančių specialistų ir atsižvelgiant į tai, kad tiek mokytojų, tiek švietimo pagalbos specialistų darbo pobūdis yra susijęs su panašia padidėjusia protine, emocine įtampa.
Nuo rugsėjo didinami švietimo pagalbos specialistų atlyginimai. Jų pareiginės algos susilygins su mokytojų. Švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, išskyrus dirbančius švietimo pagalbos įstaigose) pareiginė alga didės vidutiniškai 25 proc., psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų, švietimo pagalbos įstaigose dirbančių švietimo pagalbos specialistų – vidutiniškai 22 proc. 2021 m. valstybės biudžete švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti ir papildomoms pareigybėms steigti numatyta 10,1 mln. eurų.
Švietimui skirta daugiau lėšų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymu Vyriausybė patikslino mokymo lėšų metodiką, pagal kurią nuo naujų mokslų metų skaičiuojami didesni švietimo pagalbos specialistų atlyginimai, finansuojamos papildomos ugdymo valandos, tobulinamas mokyklų bibliotekų finansavimas. Šiems pakeitimams įgyvendinti nuo rugsėjo 1 d. skirta per 12 mln. eurų.
Nuo naujų mokslų metų nustatomas atskiras skaičiavimo koeficientas mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti. Iki šiol lėšos šiam tikslui buvo įtrauktos į švietimo pagalbos dalį ir nebuvo galimybių stebėti, ar mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti skiriamos lėšos naudojamos tikslingai, dėl to sulaukta ir darbuotojų nusiskundimų.
Naujais mokslo metais finansuojama papildoma, trečioji, fizinio ugdymo pamoka aštuntoje klasėje, papildomos meninio ugdymo valandos pradinėse klasėse, taip pat papildomos lietuvių kalbos valandos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, ugdomiems darželiuose ir mokyklose tautinės mažumos kalba. Ugdymui lietuvių kalba tautinių mažumų švietimo įstaigose skiriamos 5 valandos per savaitę. Iki šiol darželinukams nuostata dėl ugdymo lietuvių kalba iš viso nebuvo taikyta, o priešmokyklinėse grupėse besimokantiems vaikams buvo numatytos 4 valandos per savaitę.
Vyriausybė patvirtino ir socialinę riziką patiriančių vaikų privalomam ikimokykliniam ugdymui, maitinimui ir pavėžėjimui skiriamų lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarką.
Kokybės krepšelis. Tai lėšos, skirtos mokinių pasiekimams gerinti. Jos gali būti naudojamos švietimo pagalbai mokiniams suteikti, individualioms mokytojų konsultacijoms, naujoms ugdymo priemonėms įsigyti, mokymosi aplinkai atnaujinti, mokytojų kompetencijoms kelti, pertvarkyti bibliotekas ir kt. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta komisija pagal pateiktas paraiškas kokybės krepšelį šiemet skyrė 89 šalies mokykloms iš daugiau nei 50 savivaldybių.
Projektas yra skirtas mokinių ugdymosi pasiekimams gerinti. Bendra paramos suma 2021–2023 metams siekia 12 mln. eurų. „Kokybės krepšelio“ projekto trukmė – dveji metai. Mokyklos, remdamosi mokinių pasiekimais, veiklos kokybės įsivertinimo ir (ar) išorinio vertinimo išvadomis, parengia mokyklos veiklos tobulinimo planą, kuris suderinamas su savivaldybe bei Nacionaline švietimo agentūra. Kokybės krepšelio lėšos skaičiuojamos ir skiriamos vieną kartą visam mokyklos veiklos tobulinimo plano įgyvendinimo laikotarpiui. Kokybės krepšelio lėšos apskaičiuojamos pagal mokinių skaičių, vienam mokiniui skiriant 127 eurus per metus.
„Kokybės krepšelio“ projektas įgyvendinamas nuo 2018 m. Projekte jau dalyvauja 180 mokyklų iš 52 savivaldybių, paramos suma joms siekia daugiau nei 18,5 mln. eurų. Šiam finansavimo modeliui pasiteisinus, projektas pratęstas dar trejiems metams. Lėšos kokybės krepšeliui skiriamos iš Europos Sąjungos paramos. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus