Liepos 24 d. Vilniuje baigėsi 51-oji tarptautinė fizikos olimpiada (IPhO2021) – svarbiausias pasaulio talentingiausių fizikos mokinių metų renginys.
M. M. Sinkevičiene
Dviejų dalių, eksperimentines ir teorines, olimpiados užduotis sprendė beveik 400 mokinių iš 76 šalių. Lietuvai šiemet teko ypatingas vaidmuo: organizuoti net savaitę trunkančią olimpiadą nuotoliniu būdu. Pasak organizatorių, visai mokslo bendruomenei šis renginys – svarbus įvertinimas, parodęs, kad Lietuvos fizikai gali kurti pasaulinio lygio, modernias užduotis, nuotoliniu būdu įtraukti tiek daug mokinių laisvalaikio, šalies kultūros pažinimo veikloms.
„Lietuvai šis renginys buvo ne tik išbandymas, bet ir didelis įvertinimas, parodęs, kad galime organizuoti tokio dydžio renginius. Iki paskutinės minutės planuotas gyvas renginys persikelia į nuotolinę erdvę. Tai buvo proga labiau paskatinti mokinius domėtis fizika ir kitais gamtos mokslais bei studijuoti juos ateityje. Didžiausias iššūkis organizatoriams buvo suburti dalyvius ne tik akademinėms, bet ir laisvalaikio veikloms, bendravimui tarpusavyje. Tą pavyko padaryti su puikia savanorių komanda, kurie bendravo su mokiniais tiesiogiai, kvietė dalyvauti įvairiose laisvalaikio veiklose, sudarė galimybes laisvu metu leisti laiką kartu.
Olimpiadoje geriausiai pasirodė Pietų Korėjos mokinys Kim Kyungmin, surinkęs daugiausia balų visose užduotyse. Aukso medalius laimėjo Rusijos, Kinijos, Singapūro, JAV, Prancūzijos, Rumunijos, Vengrijos mokiniai. Lietuviai mokiniai Emilis Strazdas (mokytoja Stasė Traigienė) ir dešimtokas Tomas Babelis (mokytojai Remigijus Jakutis ir Stasė Traigienė) iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Monika Šadauskaitė iš KTU gimnazijos (mokytojas Alvydas Jotautis), Mažeikių Gabijos gimnazijos mokinys Justas Kaminskas (mokytoja Genovaitė Meinorienė) pelnė bronzos medalius. Tadui Danilevičiui iš Klaipėdos licėjaus (mokytojai Saulius Žukauskas ir Marius Žadvydas) skirtas pagyrimo raštas.
„Tai buvo viena sunkiausių olimpiadų, kurioje teko dalyvauti. Abi užduotys buvo sudėtingos. Parašiau viską, ką žinojau, ir bandžiau visa tai pagrįsti. Ši olimpiada skyrėsi nuo kitų, nes užduotys – ilgos, mažiau laiko skirta loginiam apmąstymui, užtrunki, kol perskaitai užduotį. Bet kai mažiausiai tikiuosi, tuomet ir pavyksta laimėti“, – įspūdžiais dalinosi M. Šadauskaitė. Ji šiemet baigė mokyklą ir pasirinko fizikos ir matematikos studijas Prancūzijoje.
Lietuvių komandai pasiruošti olimpiadai padėjo Fizinių ir technologijų mokslo centro mokslininkai dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir dr. Vytautas Jakštas. Pasak V. Jakšto, tarptautinėje olimpiadoje svarbu susikoncentruoti ir gerai paskirstyti laiką. Dviem eksperimentinėms ir trims teorinėms užduotims atlikti buvo skiriama po 5 valandas. Lietuviai ir kai kurios kitos komandos tikėjosi užduočių apie lazerius, nes Lietuva garsėja šioje srityje, tačiau jų nebuvo.
„Olimpiadai su mokiniais daugiausia ruošėmės nuotoliniu būdu. Prieš pat ją, gyvai susitikę Vilniuje, sprendėme eksperimentines užduotis iš senų olimpiadų, mokiniai praktikavosi ir Vilniaus universiteto (VU) Fizikos laboratorijoje. Žinoma, stresas daro savo, kai skirtas ribotas laikas atlikti užduotis, svarbu neužstrigti matematiniuose skaičiavimuose“, – pasakojo V. Jakštas, paminėjęs, kad labiausiai tikėjosi ir ruošėsi temoms iš kvantinės fizikos, lazerių.
Mokiniai iš viso pasaulio olimpiados metu dalyvavo virtualiuose turuose po Lietuvą, klausėsi Nobelio premijos laureato Didier Queloz, lietuvių fizikos mokslininkų paskaitų, stebėjo tautinių šokių ir lietuviško maisto ruošimo pamokas. Renginys buvo koordinuojamas iš vieno „taško“ – VU Fizikos fakultete įsikūrusios beveik 200 žmonių komandos. Vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti sąžiningą mokinių kovą, pasitelkiant stebėtojus, savanorius, kameras, siūlant nuolatinę techninę ir žmogišką pagalbą. Mokiniai dalį olimpiados laiko privalėjo būti be ryšio priemonių. Kiekvienai komandai skirtingose šalyse buvo išsiųstos priemonės eksperimentui atlikti.
Tomas Kvietkauskas, įvairių tarptautinių olimpiadų dalyvis ir šio renginio savanoris, sako, kad kai kurios valstybės į olimpiadas žiūri labai rimtai ir daug joms ruošiasi: „Kinija, JAV ir kitos šalys turi geresnę infrastruktūrą, rengia daug pasiruošimo olimpiadoms stovyklų. Saudo Arabija šiais metais samdėsi žinomą estų fiziką entuziastą, kad padėtų pasiruošti IPhO2021. Mūsų mokyklose fizika šiuo metu yra, sakyčiau, per lengva ir pateikiamos tokios žinios, kurios vėliau mažai kur panaudojamos. Reikėtų ankstinti tiksliųjų mokslų mokymą, ypač spręsti uždavinius ir mąstyti. Pas mus koncentruojamasi į formules ir jų panaudojimą, o štai olimpiadose pamatai, kad svarbu yra suvokimas. Tik tada tai virsta į skaičius ar formules.“
Iš viso olimpiadoje išdalinta 200 aukso, sidabro ir bronzos medalių. Kitąmet tarptautinė fizikos olimpiada bus organizuojama Baltarusijoje.
Jurga Brazauskaitė-Incienė