Artėjant šiai neeilinei, ne tik mokslininkui, bet ir visai akademinei bendruomenei reikšmingai datai, pasirodė jo gyvenimo ir mokslinės veiklos apžvalga „Kazimieras Ragulskis.
Precizinė vibromechanika ir vibrotechnika“ (Kaunas, 2021, 44 p.). Naujajame leidinyje apžvelgiama daugiau kaip šešis dešimtmečius trunkanti akademiko, beveik 2 tūkst. išradimų autoriaus, precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinės krypties kūrėjo veikla.
Tikiuosi, kad pradėję skaityti šią apžvalgą, nebeatsitrauksite iki paskutinės eilutės. Šioje nedidelės apimties knygelėje labai glaustai apibendrintas K. Ragulskio kelias į mokslą, naujos tyrimų krypties atradimas, galingo mokslinio centro „Vibrotechnika“ sukūrimas ir sunkiai sveiku protu paaiškinamas šio centro sunaikinimas bei vieno produktyviausių (jei ne paties produktyviausio) mokslininko tyčinis ankstyvas išvarymas į pensiją, taip bandant nutraukti arba bent labai apsunkinti jo mokslinę veiklą. Mokslą puoselėjančiose valstybėse, nepaisant ir dabar gautų gausybės įvertinimų, akademikas K. Ragulskis jau seniai būtų buvęs pristatytas Nobelio premijai.
K. Ragulskis sukūrė naują mokslinę sritį, vadinamąją precizinę vibromechaniką ir vibrotechniką. Sukūrė naujus ir išvystė žinomus netiesinių dinaminių sistemų efektus bei savybes, suformulavo tos srities atskirų krypčių mokslinius pagrindus, sukūrė principus naujoms sistemoms sudaryti, kuriuos su savo mokiniais išvystė iki taikomųjų mokslo rezultatų inžinerinei praktikai. Gauti rezultatai yra aktualūs šiuolaikiniam ir ateities mokslui bei technikai.
vibromechanika ir vibrotechnika“ viršelis
Enciklopediniuose leidiniuose rašoma, kad K. Ragulskis yra 28 monografijų, per 700 mokslinių straipsnių, per 1750 išradimų ir patentų autorius bei bendraautoris, daugiau kaip 160 leidinių redaktorius. Tačiau šie skaičiai jau tikriausiai yra netikslūs, nes nauji mokslininko darbai pasirodo kasmet. Jis mokslinių darbų „Vibrotechnika“ (69 leidiniai, rusų k.), žurnalo „Vibration Engineering“ (JAV, 16 numerių), tarptautinių žurnalų „Journal of Vibroengineering“ (8 numeriai per metus, anglų k.) ir „Journal of Measurements in Engineering“ (4 numeriai per metus, anglų k.) bei kitų leidinių vyr. redaktorius. Ne viena jo knyga ir keliolika leidinių paskelbta užsienio valstybėse anglų kalba.
K. Ragulskis tapo nepralenkiamu Lietuvoje pagal paruoštų mokslininkų (su moksliniais laipsniais) skaičių ir buvo rekordininkas visoje tuometinėje SSRS. Jo mokinių parengtos (apie 300 daktaro ir habilituoto daktaro) disertacijos buvo itin vertinamos. Net SSRS aukščiausiosios atestacinės komisijos (VAK) sąjunginiame suvažiavime 1980 m. buvo paminėtas puikus K. Ragulskio darbas, ruošiant mokslininkus.
Turbūt nedaugelis žino apie visos Ragulskių šeimos įnašą į mokslą: brolis Aloyzas Ragulskis (1932–1974) – mokslų daktaras, vyr. mokslo darbuotojas; žmona Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė (1931–2009) – habilituota daktarė, profesorė; sūnus Liutauras Ragulskis (g. 1960) – mokslų daktaras; sūnus Minvydas Ragulskis (g. 1967) – habilituotas daktaras profesorius, akademikas.
Tačiau K. Ragulskis nėra gavęs jokio SSRS valstybinio medalio ar ordino. Už žymius mokslo ir technikos pasiekimus yra apdovanotas SSRS ir kitų šalių žinybinių organizacijų ženklais bei medaliais, premijų laureatų vardais. Apie K. Ragulskį ir jo vadovaujamą mokslinę mokyklą SSRS Centrinė kino studija sukūrė du dokumentinius filmus. Bet tarp jo apdovanojimų ir įvertinimų nėra minima, kad 1990 m. atkurtoje Lietuvos Respublikoje jis būtų gavęs kokį nors valstybinį apdovanojimą, ordiną, medalį ar bent garbės vardą. Anų laikų „rezervuotą“ mokslininko vertinimą galima suprasti, nes jo brolis Petras Ragulskis buvo Lietuvos pasipriešinimo okupacijai, partizaninio judėjo dalyvis, žuvo 1945 m.
Akademikas net po labai skaudžių smūgių nepalūžo. Šiemet, spalio 15 d. pasitinkantis savo 95-ąjį gimtadienį, kaip pats sako, yra užsivertęs darbais: kuria ir registruoja naujus išradimus, pritaikomus daugybėje sričių, pradedant nuo pramoninių įrenginių iki subtiliausių robotikos ir medicinos prietaisų. Akademiko Kazimiero Ragulskio pagerbimo šventė vyks Kauno technologijos universitete spalio 15 d.
Parengė Jonas Jasaitis
Šaltiniai:
Akademikas Kazimieras Ragulskis ir jo mokslo mokykla. Science and Arts of Lithuania, 74. Vilnius: Mokslotyros institutas, 2006. 728 p.
В. В. Клюев. Прецизионная вибромеханика и вибротехника. Научная школа К. М. Рагульскиса. Москва: Спектр, 2012. 192.
Profesorė Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė (1931–2009). Monografija. Lietuvos mokslas. Science and Arts of Lithuania. Kn. 74. Vilnius: Mokslotyros institutas, 2009. 568 p.
Ragulskis K. Vibrotechnika 50. Kaunas, VĮ Vibroengineering, 2013. 204 p.
Ragulskis K., Rondomanskas M., Bubulis A. Virpesiai moksle, technikoje ir žmonijos progrese. Kaunas, VĮ Vibroengineering, 2014. 88 p.