Pabaiga. Pradžia – Nr. 16 (682)
Kaip savo monografijoje nurodo LMA istorijos tyrinėtojas A. Liekis, nuo 1941 m. rugsėjo aktyviau dirbo tik vienas Gamtos mokslų skyriaus institutas – Geologijos-geografijos institutas, įsikūręs Vilniaus universiteto patalpose Čiurlionio gatvėje. Anot jo, buvo planuota įsteigti atskirus Geografijos bei Geologijos ir geofizikos institutus. Tuo metu institute, be geologo J. Dalinkevičiaus, dirbo geografas K. Bieliukas (ėjo ne pagrindines pareigas), taip pat geografė ir geologė V. Čepulytė, kartografas P. Karvelis, chemikas B. Urbelis, sekretorius (A. Liekis, 2001; Lietuvos…, 2001).
LMA Gamtos mokslų skyriaus susirinkimas, įvykęs 1941 m. gruodžio 2 d., nutarė persvarstyti jau parengtus institutų steigimo projektus. Šiame susirinkime J. Matulis vėl buvo išrinktas Gamtos mokslų skyriaus pirmininku, o J. Dalinkevičius – Geologijos-geografijos instituto direktoriumi, pažymint, kad jis tas pareigas LMA vadovybės pavedimu ėjęs jau anksčiau (Grigelis, 2014).
J. Dalinkevičiaus paskyrimą instituto direktoriumi nuo gruodžio 2 d. įsakymais patvirtino Švietimo generalinis tarėjas
P. Germantas (1941 m. gruodžio 10 d.) ir LMA pirmininkas M. Biržiška (1941 m. gruodžio 20 d.).
Tad Geologijos-geografijos instituto direktoriaus oficialus paskyrimas yra esminis faktas, liudijantis galutinį Geologijos-geografijos instituto įteisinimą 1941 m. pabaigoje. Reikia pabrėžti, kad vokiečių administracijos atstovo dr. P. Germanto, kaip Švietimo generalinio tarėjo, palankūs sprendimai, greičiausiai, buvo motyvuoti noru padėti švietimo, mokslo ir studijų plėtotei tuo metu okupuotoje Lietuvoje. Deja, 1943 m. kovo 16 d. tarėjas P. Germantas buvo gestapo suimtas, kai kartu su dauguma kitų lietuvių generalinių tarėjų pasipriešino vokiečių sumanytai mobilizacijai į lietuvių SS legioną (A. Liekis, 2001). Jis buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje, kur ir mirė.
Įsteigtojo Geologijos-geografijos instituto realius planus ir rezultatus liudija keli to meto dokumentai. LMA pusmetiniame mokslinės veiklos plane (1941 10 01 – 1942 03 31) fiksuota, kad Geologijos-geografijos institutą, kuriame dirba 9 asmenys ir kuris vienintelis yra gavęs finansavimą, sudaro du savo konkrečius uždavinius vykdantys kabinetai (sekcijos): Geologijos ir Geografijos.
Informatyvi yra Geologijos-geografijos instituto direktoriaus J. Dalinkevičiaus 1942 m. sausio 7 d. pasirašyta ataskaita „L.M.A. Geologijos-Geografijos Instituto darbo apyskaita už laikotarpį nuo 1941.XI.1 d. iki 1942.I.2 d.”. Joje pabrėžiama, kad Geografijos sekcija darbų nevykdė ir institutas ateityje neturėtų būti pateikiamas kaip „dvilypis“.
Gamtos mokslų skyriaus 1942 m. vasario 29 d. posėdyje (protokolas Nr. 2) buvo svarstytas Mechaninės ir cheminės technologijos instituto steigimas. Išklausytas J. Dalinkevičiaus pranešimas, kuriame jis aptarė Geologijos-geografijos instituto pavadinimą ir pasiūlė jį keisti į Geologijos institutą. Anot jo, esantis pavadinimas neatspindi turinio, nes „Geografinė sekcija (kabinetas) neveikia ir suorganizuoti jos tuo tarpu negalima”. Geologijos institute buvo numatomos naujos sekcijos: Geologijos, Geomorfologijos ir Geofizikos. Posėdyje nutarta prašyti LMA vadovybę taip pertvarkytą institutą su padidintais etatais teikti tvirtinti LMA visuotiname susirinkime. Tačiau tik po gero pusmečio, 1942 m. spalio 27 d. posėdyje (protokolas Nr. 3), išklausius J. Dalinkevičiaus paaiškinimus ir apsikeitus nuomonėmis, nutarta „Geologijos instituto reguliavimą priimti be pakeitimų”. Taip pat buvo aptartas kitų institutų, deja, vis neįvykstantis steigimas.
Tačiau žinomi šiek tiek ankstesni dokumentai liudija, kad tarpinstituciniame susirašinėjime Geologijos institutas realiai buvo minimas jau anksčiau. Štai 1942 m. liepos 6 d. LMA pažymėjimas Nr. 4390 (LMAA, F. 1, Ap. 9, B. 3827), kuriame rašoma, kad „Geologijos instituto direktorius prof. dr. Juozas Dalinkevičius yra komandiruojamas geologiniams tyrimams“. LMA pirmininko 1942 m. liepos 24 d. įsakyme Nr. 193 rašoma, kad, remiantis Švietimo generalinio sekretoriaus 1942 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D/-Nr. 321, nuo balandžio 1 d. Vilniaus universiteto profesorius J. Dalinkevičius eina antraeiles LMA Geologijos instituto direktoriaus pareigas be atlyginimo. Geologijos institutas, kaip darbų vykdytojas, yra nurodomas ir geologinių darbų Anykščių rajone 1943 m. ataskaitoje.
Po karo, 1945 m. vis tik buvo atkurtas ankstesnio pavadinimo Geologijos ir geografijos institutas, jo direktoriumi paskiriant K. Bieliuką. Tačiau klausimas, ar yra koks nors teisinis 1942 m. vokiečių administracijos ar LMA vadovų (prezidiumo) sprendimas dėl instituto pavadinimo pakeitimo, išlieka. Kol nėra kitų įrodymų, tai galėjo būti „be formalumų“ sutrumpintas pavadinimas, kadangi tuo metu buvo finansuoti ir vykdyti tik geologiniai tyrimai.
Panašu, kad taip buvo traktuota ir vėlesnėse instituto istorijos studijose. Instituto 1941–2001 metų išsami istorija buvo pateikta tam skirtose knygose (Geografijos institutas…, 1998; Lietuvos…, 2001). Rašant apie institutą 1941 m. toje pačioje knygoje, kiek plačiau sužinome, kad tų metų vasarą profesoriai J. Dalinkevičius ir K. Bieliukas pateikė LMA prezidiumui geologijos ir geografijos tyrimo darbų programas (Mikaila, 2001).
Iš karo metų apžvalgos, be jau žinomų LMA vadovybės nutarimų ir sprendimų, daugiau sužinome apie instituto darbus ir darbuotojus. Jų skaičius 1941–1943 m. išaugo nuo 5 iki 11 (Mikaila, Grigelis, 2001). Rašoma, kad tais metais „Geologijos-geografijos institutas atliko kai kuriuos ekspedicinius tyrimus“. Tačiau toje pačioje knygoje yra cituojamas J. Dalinkevičiaus gyvenimo aprašymas (lot. Curriculum vitae), kuriame profesorius nurodo dirbęs Geologijos institute direktoriumi nuo 1941 m. lapkričio iki 1944 m. liepos mėn. Panašu, kad tokių neatitikimų literatūriniuose šaltiniuose yra ir daugiau.
Pokario metų Geologijos-geografijos instituto formalioji raida yra aiškesnė, pagrįsta griežtais teisiniais aktais, liudijančiais dažną pavaldumo kaitą ir įvairių reorganizavimų „kryžiaus kelius“. Deja, pagal savo darbuotojų skaičių ir mokslinės tematikos įvairovę pastaraisiais dešimtmečiais jis tarsi grįžo į savo „jaunystės“ metus.
Pastarųjų kelių dešimtmečių istorija liudija labai sumažėjusį geologinių ir geografinių mokslinių tyrimų (kaip ir viso Lietuvos mokslo) valstybinį biudžetinį finansavimą. Didžiąja dalimi nutrauktas geologinius mokslinius tyrimus labai skatinęs giliųjų (parametrinių, struktūrinių, geologinio kartografavimo) gręžinių gręžimas taip pat prisidėjo prie kai kurių mokslo šakų sunykimo. Iš kitos pusės, propaguojama įvairių mokslo krypčių integracija, dažnai primygtinė institucijų „konsolidacija“ ir geomokslų žinių platesnis panaudojimas teritorijų planavime, aplinkosaugoje ir pan., savotiškai tirpdė buvusių klasikinių mokslo krypčių kontūrus ir jas jungė į naujas kompleksines problemines grupes: teritorijų planavimui, aplinkotyrai, jūriniams tyrimams ir pan.
Nereikėtų pamiršti, kad dalis taikomųjų mokslinių darbų (pvz., monitoringas, aplinkos užterštumo problemos, krašto išteklių savybių vertinimas ir kt.) didele dalimi yra sėkmingai įgyvendinami valstybės valdymo institucijose ir kai kuriose specializuotose geologijos įmonėse, juo labiau kad mokslo ir studijų institucijose svarbiausiu vertinimo rodikliu tapo tyrimai, kurių rezultatai publikuojami tik aukšto reitingo tarptautiniuose leidiniuose.
Habil. dr. Valentinas Baltrūnas
Šaltiniai:
Geografijos institutas, Institute of Geography (sud. R. Baubinas, Z. Gulbinas, N. Eitmanavičienė). Vilnius: Geografijos institutas, 1998, 40 p.
Liekis A. III. Lietuvos mokslų akademija hitlerinės Vokietijos okupacijos metais (1941–1944). Kn. 31: Lietuvos mokslų akademija, 1941–1990, Vilnius: Lietuvos mokslas, 2001, 166–170.
Lietuvos mokslų akademija, 2021, http://www.lma.lt/istorija (žiūrėta 2021-09-05).
Lietuvos centrinis valstybės archyvas – LCVA, F. R-1001, ap. 1, b. 71, 1. 9, 10–11; F. R-1001, ap. 1, b. 5, 1. 1–1a. p., 2–2 a. p., 3–5 a. p., 9, 13, 14–15 a. p., 17–19.
Lietuvos geologijos institutas 1941–2001 (sud. A. Grigelis). Vilnius: Geologijos institutas, 2001.
Matulis J. Bendra Lietuvos TSR Mokslų akademijos vystymosi apžvalga. Lietuvos TSR Mokslų akademija XXV (red. kolegijos p-kas J. Matulis). Vilnius: Mintis, 1967, 81–155 p.
Mikaila V. Geologijos ir geografijos institutas (1941). Lietuvos geologijos institutas 1941–2001 (sud. A. Grigelis). Vilnius: Geologijos institutas, 2001, 9–13 p.
Grigelis A. Juozas Dalinkevičius Lietuvos mokslų akademijoje. Kn.: Akademikas Juozas Dalinkevičius (sud. ir ats. red. A.Grigelis). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014, 293–
316 p.