Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutui – 80

(steigimo aplinkybių apžvalga)

Mokslo organizacinio centro įkūrimo idėja

Kalbant apie Geologijos ir geografijos instituto (GGI) įsteigimą, tenka remtis publikacijomis ir archyvų dokumentais, kartais gal net nauju žvilgsniu įvertinant vieną kitą istorijos epizodą. Yra tekę girdėti skeptiškų samprotavimų apie tai, kad nėra ko labai didžiuotis sovietinės okupacijos ir stalininio režimo sąlygomis įsteigta Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir jos mokslo institutais, kolaboravimu su sovietiniais, o netrukus – ir hitleriniais okupantais.

Tačiau pokariu, sovietiniais laikais ir toliau tebevyko mokslo institucijų steigimas bei jų įsitraukimas į okupuoto krašto ūkinį bei kultūrinį gyvenimą, kartu įsitraukiant ir į tarptautinio mokslo raidą. Šiame mokslo plėtojimo žygyje bene daugiausia lėmė LMA ir jos institutų veikla, taip pat vėliau įkurtų kai kurių žinybinių mokslo institutų darbai. Štai kaip mokslo institucijų raidą Lietuvoje šiuo metu vertina pati LMA:

„Dar XVIII a. pabaigoje prof. M. Počobutas, kartu su keletu Vilniaus universiteto darbuotojų, parengė Akademijos įkūrimo programą, tačiau šie sumanymai nebuvo įgyvendinti. Mokslų akademijos, kaip aukščiausiosios Lietuvos mokslo ir kultūros įstaigos, steigimo idėja vėl pasirodė tautinio atgimimo metu. Ją puoselėjo Lietuvos mokslų draugijos kūrėjai – J. Basanavičius, J. Šliūpas ir kiti. Žymiausieji nepriklausomos Lietuvos inteligentijos atstovai Mokslų akademiją suprato kaip autonomišką mokslinių tyrimų bei mokslo organizacinį centrą, kaip valstybės prestižo simbolį.

 

Dėl objektyvių priežasčių šių projektų įgyvendinimas buvo pradėtas tik 1938 m., įsteigus Lituanistikos institutą. Mokslų akademija buvo įkurta 1941 m. sausio 16 d., t. y. jau Lietuvai praradus valstybingumą. Pirmaisiais akademikais tapo: M. Biržiška, V. Biržiška, D. Budrys, A. Janulaitis, T. Ivanauskas, S. Kolupaila, V. Kuzma, V. Mickevičius-Krėvė, J. Matulis, V. Mykolaitis-Putinas, A. Purėnas, A. Rimka, P. Skardžius. Prezidentu buvo išrinktas prof. V. Mickevičius-Krėvė, viceprezidentu – prof. A. Purėnas.

Nacių okupacijos metais Mokslų akademijos nariais tapo mokslininkai J. Dalinkevičius, K. Jablonskis, V. Jurgutis, Z. Ivinskis, P. Šalčius, S. Šalkauskis, P. B. Šivickis,
K. Vasiliauskas ir kt. Šiuo periodu keletas iš jų ilgiau ar trumpiau vadovavo Mokslų akademijos veiklai: M. Biržiška, Z. Ivinskis, V. Jurgutis, V. Mykolaitis-Putinas, K. Šalkauskis. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai, nemažai Mokslų akademijos narių bei darbuotojų pasitraukė į Vakarus.

Pradžioje Lietuvos mokslų akademijoje vyravo humanitariniai mokslai. Pokario metais atkurta Mokslų akademija plėtojosi jau pagal sovietišką modelį. Mokslinė veikla buvo smarkiai reglamentuojama, mokslininkai buvo ideologiškai spaudžiami, bet Akademijoje visada reiškėsi pažangi mokslinė mintis. Buvo suorganizuota nemažai mokslo įstaigų, išugdytas mokslinis potencialas.” (žr. http://www.lma.lt/istorija)

 

Kas lėmė Geologijos ir geografijos instituto įkūrimą?

Praėjusio amžiaus pradžioje kaimyninėse šalyse Lenkijoje ir Vokietijoje, be įprastų geologijos ir mineralogijos katedrų bei muziejų, universitetuose taip pat buvo steigiamos valstybinės geologijos tarnybos ar jų funkcijas vykdantys mokslo institutai, jau nė nekalbant apie akademinių institutų tinklą Sovietų Sąjungoje.

 

Lietuvoje geologinių tyrinėjimų ir apsirūpinimo statybinėmis medžiagomis prasta situacija paskatino P. Jodelę, M. Kaveckį, J. Dalinkevičių, Č. Pakucką, A. Damušį ir kitus mokslininkus imtis iniciatyvos 1936 m. įsteigti Energijos komitetą, kurio sudėtyje buvo ir Žemės turtams tirti komisija (Lietuvos…, 2001). Šios komisijos siūlymu jau Lietuvos TSR komisarų tarybos nutarimu Nr. 238 1940 m. spalio 16 d. įkurta Geologinių tyrinėjimų tarnyba. Netrukus, 1941 m., įsteigiamas ir LMA Geologijos ir geografijos institutas (GGI). Pastarojo steigimo komplikuotas aplinkybes, lėmusias kai kurių kitų mokslo institutų planavimą ir vėlesnį įkūrimą, reikia aptarti išsamiau.

 

Iš sovietinių publikacijų apie LMA ir GGI įkūrimą gana vertinga yra buvusio ilgamečio LMA prezidento J. Matulio, visų to meto procesų aktyvaus liudininko ir dalyvio, apžvalga, parengta LMA 25 metų sukakčiai paminėti (J. Matulis, 1967). Jis akcentuoja 1941 m. sausio 16 d. datą, kada „mokslinėms pajėgoms sutelkti ir mokslinio tyrimo darbui greičiau išplėsti bei organizuoti“ buvo įsteigta Lietuvos TSR mokslų akademija. Tada Lietuvos TSR liaudies komisarų tarybos nutarimu Nr. 36 buvo įsteigta LMA, sudarant Organizacinį komitetą su V. Krėve-Mickevičiumi priešakyje. Tos pačios Liaudies komisarų tarybos jau 1941 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 201 buvo patvirtintas pirmasis LMA statutas, o 1941 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 320 patvirtinta 13 tikrųjų LMA narių.

 

1941 m. balandžio 18 d. LMA tikrųjų narių susirinkime buvo išrinktas LMA prezidiumas ir LMA pirmasis prezidentas V. Krėvė-Mickevičius. Patvirtinti įsteigtų mokslo skyrių generaliniai sekretoriai, tarp jų – Gamtos mokslų – J. Matulis. Kaip tik pastarajame skyriuje buvo aktyviai siūlomos ir svarstomos gamtos mokslų institutų steigimo iniciatyvos. Štai LMA Gamtos mokslų skyriaus 1941 m. balandžio 11 d. posėdyje (protokolas Nr. 1), kuriame J. Matulis buvo išrinktas skyriaus generaliniu sekretoriumi, buvo nutarta parengti numatomų institutų projektus: Biologijos (rengia T. Ivanauskas), Chemijos (rengia A. Purėnas), Geografijos (rengia S. Kolupaila), Geologijos (rengia
J. Dalinkevičius), Smegenų ir vėžio (rengia V. Kuzma) (žr. LCVA, dokumentai).

Kitame skyriaus posėdyje, įvykusiame 1941 m. gegužės 17 d. (protokolas Nr. 3), buvo pratęsta diskusija apie institutų steigimą, numatant jų struktūrą ir būsimų darbų kryptis. Tačiau tų pačių metų birželio 7 d. posėdyje (protokolas Nr. 4), svarstant būsimų institutų struktūrą ir etatus, nutarta, kad, atsižvelgus į sudėtingą realią LMA situaciją (lėšų, patalpų, kadrų ir įrangos trūkumas), vis tik nutarta steigti vieną jungtinį Geologijos ir geografijos institutą.

 

Gamtos mokslų skyriaus siūlymu LMA prezidiumo 1941 m. birželio 11 d. posėdyje buvo nutarta Gamtos mokslų skyriuje pradžioje organizuoti Chemijos, Geologijos ir geografijos, Biologijos bei Eksperimentinės medicinos institutus. Tačiau pradėtas organizacines priemones nutraukė prasidėjęs karas ir po to sekusi hitlerinės Vokietijos okupacija. Apibūdindamas LMA darbą okupacijos metu, J. Matulis mini, kad 1941 m. liepos 16 d. „keletas buvusių Mokslų akademijos prezidiumo narių buvo susirinkę oficialiam posėdžiui susidariusiai padėčiai aptarti ir Mokslų akademijos turtui bei esančioms jos žinioje kultūrinėms vertybėms apsaugoti“ (J. Matulis, 1967).

LMA prezidiumas paleido nemokamų atostogų tuos darbuotojus, kurie nuo okupacijos pradžios neatvyko į darbą. Po kelių mėnesių okupacinė administracija paskyrė Švietimo generalinį tarėją, kurio įsakymais atleisti visi LMA nariai, pakeistas statutas, paskirtas naujas LMA branduolys. J. Matulis dar mini, kad 1942 m. Švietimo generalinis tarėjas „išskyrė tam tikras lėšas esančių Mokslų akademijoje kultūrinių vertybių apsaugai ir Humanitarinių mokslų skyriaus institutų bei Geologijos ir geografijos instituto darbui. Tačiau šis periodas truko neilgai“ (J. Matulis, 1967).

 

Atidžiau pažvelgę į LMA prezidiumo 1941 m. birželio 11 d. posėdžio (protokolas Nr. 4) nutarimus, matome, kad Chemijos, Geologijos ir geografijos, Eksperimentinės medicinos ir Biologijos institutų įsteigimui „visais balsais prezidiumas pritarė šių Gamtos mokslų institutų struktūrai ir pavedė sekretoriatui paruošti nutarimo projektus visuotiniam Akademijos susirinkimui“, kuris tame pačiame posėdyje buvo numatytas birželio 26 d. Tačiau, 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus hitlerinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, šis susirinkimas neįvyko.

Ilgą laiką apie LMA veiklą vokiečių okupacijos metais buvo mažai kas skelbiama. Daugiau dokumentinės informacijos apie šį laikotarpį pasirodė tik po pusšimčio metų, t. y. jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (A. Liekis, 2001). Aiškinant akademiko vardo suteikimo J. Dalinkevičiui aplinkybes, paaiškėjo kelios LMA veiklos detalės 1941 m. antrąjį pusmetį. Buvo nustatyta, kad 1941 m. rugsėjo 22 d. J. Dalinkevičius buvo išrinktas LMA susirinkime ir tų pačių metų spalio 28 d. Švietimo generalinio tarėjo P. Germanto ir Mokslų akademijos pirmininko M. Biržiškos raštais patvirtintas tikruoju Mokslų akademijos nariu – akademiku. Švietimo generalinio tarėjo 1941 m. spalio 24 d. įsakymu D/Nr. 66 J. Dalinkevičius taip pat laikinai patvirtintas Geologijos ir geografijos instituto direktoriumi. Ši informacija pateikta A. Grigelio sudarytose ir redaguotose knygose apie institutą ir akademiką J. Dalinkevičių (V. Mikaila, A. Grigelis, 2001; A. Grigelis, 2014).

(Pabaiga – kitame numeryje)

 

Habil. dr. Valentinas Baltrūnas