Rugsėjo 29 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko istoriko Mindaugo Tamošiūno knygos „Nugalėsim arba mirsim. Nepriklausomos Lietuvos husarai“ sutiktuvės. Renginyje buvo aptartos karių istorijos, rodytos nuotraukos, ginklai ir rekonstruota husarų uniforma. Po knygos pristatymo dalyviai galėjo apžiūrėti kazokišką šaškę, karabiną „Mauser 98AZ“, vokišką kavalerijos pikę ir 1-ojo husarų pulko 1931 m. modelio paradinės uniformos rekonstrukciją. Priminta ir tragiška husarų pulko baigtis 1940 m., buvusių husarų likimai Lietuvos partizanų gretose (1944–1953). Šiuo metu tarpukario husarų tradicijas tęsia Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas.
Pirmasis Lietuvos raitelių gusarų (husarų) karinis vienetas – eskadronas – pradėjo kurtis prie Kauno miesto komendantūros, toje vietoje, kur buvo vokiečių arklidės (Ukmergės pl. 9, dabar – Savanorių pr. 7 pastato kiemas) 1919 m. sausio 6–7 d. 1919 m. gegužės 12 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalinių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu bus paskirtas Švedijos kariuomenės majoras G. E. Goegeris. Nuo 1919 m. liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius.
Karių kepurės buvo raudonos. Mundurai – pilkai žalsvi, apykaklės – balti trikampiai, su Gedimino stulpais, kraštai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) – balti, kelnės – raudonos (husariškos) su baltu kraštu, batai – su rozetėmis aulo viršuje. 1931 m. pulkas buvo pirmasis Lietuvos tarpukario kariuomenėje, kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjęs naudoti pulko globėjo Jonušo Radvilos monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna.
Prezidento Antano Smetonos 1927 m. rugsėjo 25 d. aktu Nr. 384 1-asis gusarų pulkas pavadintas 1-uoju gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Vėliau Prezidento 1939 m. spalio 7 d. aktu 1-asis gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas pavadintas 1-uoju husarų kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. 1-ojo husarų kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko vado 1940 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 225 pulkas nuo 1940 m. liepos 25 d. pavadintas 1-uoju husarų pulku. 1-ojo husarų pulko vado 1940 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 286 1-asis husarų pulkas nuo tos dienos išformuotas.
Pulko vadai buvo: 1920–1929 m. – Povilas Plechavičius, pulkininkas leitenantas J. Bačkus; 1935–1939 m. – pulkininkas Aloyzas Valušis; 1939–1940 m. – pulkininkas Izidorius Kraunaitis; 1940 m. – pulkininkas Kazimieras Gudelis. 1927 m. rugsėjo 25 d. Prezidentas A. Smetona įteikė pulkui vėliavą su šūkiu: „Nugalėsime ar mirsime.“