Gyvename labai įtemptais ir pavojingais laikais, kai Lietuvos Konstitucinis Teismas kėsinasi pradėti naikinti Lietuvos šeimas, kartu – ir Lietuvos valstybę. Konstitucinio Teismo teisėjai sąmoningai klaidingai interpretuoja Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnį. Norėčiau priminti, kas yra parašyta Lietuvos Konstitucijoje: „Santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.“ Tai reiškia, kad santuoką gali sudaryti ir šeimą gali sukurti tik vyras ir moteris.
Vyras su vyru ar moteris su moterimi santuokos ir šeimos sukurti negali, nes tik iš vyro ir moters meilės atsiranda nauja, galinti turėti palikuonių, žmogaus gyvybė, kuri ir yra visuomenės ir valstybės išlikimo pagrindas.
„Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.“ Tik tada, kai šeima yra pagrįsta motinyste, tėvyste ir vaikyste, tęsiasi gyvybė ir egzistuoja valstybė. Būtent dėl to tokią šeimą valstybė ir saugo. Valstybė užtikrina, kad moteris yra motina, vyras yra tėvas. Nes tik kai šeimą sudaro vyras ir moteris, jie gali susilaukti vaikų ir juos tinkamai auklėti. Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnyje 1992 m. buvo parašyta, kad „Lietuvos valstybė egzistuos, jeigu bus Lietuvos palikuonių. Vaikai gimsta ir darniai auga iš vyro ir moters meilės, kuri veda į santuoką ir šeimą. Tokią tęsiančią gyvybę ir dorovę šeimą (motinystę, tėvystę ir vaikystę) saugo Lietuvos valstybė“.
Toks šiurkštus Konstitucijos interpretavimas, kad „konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu“, yra visiškai klaidingas ir labai pavojingas, nes neigia pamatinį prigimtinį žmonių gyvybės tąsos ir valstybės išlikimo principą: motinystę, tėvystę ir vaikystę. Joks teismas ar teisėjas negali naikinti Lietuvos žmonių, šeimų, lietuvių Tautos ir Lietuvos valstybės. Autorius yra Juozo Tumo-Vaižganto buto-muziejaus vedėjas, VDU literatūrologas.
Remigijus Jakulevičius
Šaltinis: Pozicija.org, 2021 09 24
„Mokslo Lietuvos“ pastaba: Kviečiame mokslininkus ir visą akademinę bendruomenę aktyviai dalyvauti, apginant svarbiausią visuomenės ląstelę – šeimą – nuo tariamai teisinio interpretavimo, nuo pasikėsinimo į žmonijos prigimtį, į jos tęstinumo
garantą.