Vieną iš marsaeigio instrumentų – specialias kameras – išbandžiusi fizikos mokslų daktarė, lazerinių ir optinių sistemų inžinierė Simona Liukaitytė-Suszczynska papasakojo, kad nuo misijos pradžios praėjo metai.
Skrydis į šią planetą trunka apie šešis mėnesius. Marsaeigis „Perseverance“ (liet. atkaklumas) Marse nusileido šių metų vasario 18 d. „Ši misija turi keletą tikslų: ieškoti kažkada egzistavusios gyvybės įrodymų, suprasti, kokia buvo šios planetos geologinė evoliucija ir atsakyti į kai kuriuos klausimus, kurie padėtų išspręsti problemas, norint žmogui nusileisti Marse“, – papasakojo tyrėja.
Mokslininkė pažymėjo, kad jau dabar padaryta per 75 tūkst. nuotraukų: „Marsas yra labai toli ir anksčiau gauti tokius vaizdus buvo tik mokslinė fantastika.“ Misijoje buvo įrašyti ir Marso garsai. Tai yra Marso vėjai ir paties marsaeigio važiavimo garsas. Marsaeigis užfiksavo ir neįprastą gamtos reiškinį, žinomą „dulkių velnio“ vardu. Šioje misijoje išbandytas ir kosminis sraigtasparnis.
Tyrėja išskyrė ir kitą svarbų įrenginį MOXIE, kuris iš gausiai Marso atmosferoje esančio anglies dvideginio leidžia gaminti deguonį. Tačiau norint, kad Marse galėtų nusileisti žmonės, ten išgyventi ir grįžti į Žemę, MOXIE tipo prietaisas turėtų būti bent 100 kartų didesnis, nei dabar sukurtas.
Šaltinis: LRT radijo laida „Mokslas skubantiems“, 2021 09 11