Priemiesčių sąvoka. Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis kreipėsi į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką Ričardą Jušką, prašydamas apsvarstyti gyvenamųjų vietovių tipologiją, renkamą statistiką, teisės aktų keitimo poreikį ir atsakingų institucijų poziciją. „Lietuvoje priemiesčiuose gyvena 300 tūkst. gyventojų ir jų nepasiekia valstybės investicijos. Trūksta darželių, mokyklų, asfaltuotų gatvių, kanalizacijos, vandentiekio, apšvietimo, viešojo transporto. Valstybėje trūksta strategijų, programų, kaip į šias teritorijas pritraukti investicijas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Dar nuo sovietinių laikų statistiškai yra išskirti miestai, kurių yra 103. Į tą sąrašą patenka sparčiai nykstančios mažos gyvenvietės Žiežmariai, Žagarė, Virbalis ir kiti. O priemiestinės teritorijos laikomos kaimais, nors gyventojų sparčiai daugėja. Avižienių kaime, šalia Vilniaus, jau 13 tūkst. gyventojų, o Smalininkų mieste (Jurbarko r.) nėra nė 400“, – sako parlamentaras. Spręsti šią problemą Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos yra prašyta jau ne vieną kartą, bet jokie pokyčiai nevyksta. Vienas iš galimų sprendimų, remiantis Europos statistikos tarnybos patirtimi, išskirti tris gyvenamųjų vietovių tipus – miestus, kaimus ir priemiesčius.
„Iki šiol priemiesčių gyventojai įskaitomi kaip gyvenantys kaime. Valstybė, reaguodama į didelį kaimo gyventojų skaičių, finansuoja kaimo rėmimo programas, kurios nepasiekia priemiesčių, nes yra skirtos žemės ūkiui, amatininkystei, bendruomenėms ir kitiems poreikiams, kurių nėra priemiesčiuose“, – kalbėjo Seimo narys. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kaime gyvena 32,5 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginimui Nyderlanduose kaimo vietovėse gyvena 14,7 proc., Jungtinėje Karalystėje – 14,9 proc.
Nauja prekybos atstovo pareigybė padės stiprinti ekonominius ryšius užsienyje. Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2022 m. sausio mėn. nusprendė įsteigti naują karjeros valstybės tarnautojo – prekybos atstovo – pareigybę. Lietuvos Respublikos prekybos atstovybėje užsienyje jis padės įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką. Pagal priimtas pataisas, į šias pareigas tarnautojas galės būti priimamas arba su rašytiniu sutikimu perkeliamas ne ilgiau kaip 3 metams. Prireikus, šis terminas galės būti pratęstas vieną kartą iki vienerių metų.
„Taip siekiama efektyviau įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką, sudarant daugiau galimybių Lietuvai megzti intensyvesnius ekonominius ryšius su pažangiomis užsienio rinkomis, stiprinti bendradarbiavimą aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje realizuojant Lietuvos eksportuotojų potencialą, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvą“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Pateikti informaciją apie viešinimui skirtus viešuosius pirkimus. Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ oficialiu raštu kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, kurios prašo pateikti informaciją apie 2021 metais visų ministerijų, joms pavaldžių įstaigų ir institucijų įvykdytus, vykdomus ar planuojamus vykdyti viešinimo viešuosius pirkimus, nepriklausomai nuo pirkimo būdo ar sumos. Rašte paminėta „Kitokių pasikalbėjimų“ laida su sveikatos apsaugos ministro visuomeniniu konsultantu, kuri nebuvo pažymėta kaip reklaminė, joje nenurodyta, kad už šią laidą sumokėjo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad pokalbių šou beveik nekalbėta apie vakcinaciją nuo COVID-19, vietoj to visuomeninis konsultantas daugiausia pasakojo apie save ir savo darbo kasdienybę.
SAM papildomai pirko ir dar vieną paslaugą – už 12 tūkst. eurų iš reklamos bendrovės įsigyta komunikacijos strategijos konsultacijų. Kaip pranešė portalas, ši sutartis sudaryta neskelbiamų derybų būdu gavus vienintelio dalyvio pasiūlymą ir jį pasirinkus.
Rašte premjerei pažymima, kad dažnai būtent viešinimo kampanijoms įsigyti valstybinės institucijos ir įstaigos pasirenka neskelbiamų pirkimų būdą, kai procedūros atliekamos pagal perkančiosios organizacijos taisykles. Dėl to pirkimų skelbimai nėra viešai pasiekiami, dalyvauja tik pakviesti tiekėjai.
Tegu alkoholis vėl liejasi laisvai. Seimo narys, „Laisvės partijos“ atstovas parlamentaras Vytautas Mitalas siūlo pilnamečiams asmenims leisti vartoti visus alkoholinius gėrimus. Seimui svarstant alkoholio kontrolės pokyčius,
V. Mitalas siūlo neskirstyti, kokį alkoholį gali vartoti asmenys nuo 18 metų. Šiuo metu Seimas po pateikimo yra pritaręs įstatymo projektui, kad aštuoniolikmečiai ir devyniolikmečiai galėtų vartoti tik lengvuosius alkoholinius gėrimus. Anot V. Mitalo, toks sprendimas nėra iki galo pagrįstas ir sunkiai įgyvendinamas. Jis teigia „siekiantis grąžinti pasitikėjimą pilnamečiais Lietuvos žmonėmis“. Jo registruotame projekte siūloma, kad alkoholinių gėrimų prekybos vietose esanti atributika nebūtų laikoma reklama. „Dabar gėrimų prekybos vietose esanti atributika (pavyzdžiui, marškinėliai ar skėčiai) gali būti laikomi alkoholio reklama ir įmonėms gresia sulaukti baudų. Tai sukelia praktinių nepatogumų verslui, nors realaus poveikio alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimui neturi“, – sako V. Mitalas. Jis taip pat įregistravo siūlymą leisti viešojo maitinimo įstaigų socialiniuose tinkluose informuoti apie maisto ir priderinto vyno rinkinius, maisto ir gėrimų degustacijas.