Nepaisant gausių pažadų, mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų tyrėjų atlyginimo ir kompensacijos už nuotolinį darbą reikalai stringa.
bendradarbiavimo grupės pirmininkė
prof. Vilija Targamadzė
Seime surengtoje spaudos konferencijoje švietimo profesinių sąjungų atstovai negailėjo karčių žodžių Vyriausybei bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Mokytojai dirba ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, neformalaus švietimo įstaigose, profesinio mokymo mokyklose.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad mokyklų tinklo pertvarka mokytojų problemų neišsprendė. Jau dabar akivaizdu, kad „finansavimo švietimui tiesiog nėra“. Tenka apgailestauti, kad ministerijai nerūpi kolektyvinės sutartys, tolstama nuo socialinio dialogo. „Lietuvišką“ mokytojų atlyginimo vidurkį – 800 eurų „į rankas“ – jis sugretino su Čekijos pedagogo alga – 1500 eurų „į rankas“.
Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė pabrėžė, kad pedagogų stygiaus priežastis – prastos darbo sąlygos. Atlyginimai neatspindi įdėto darbo. Pasiūlymas dar metus delsti nekelia švietimiečiams pasitikėjimo dabartinės valdžios ketinimais. Partijų susitarime įrašytas pažadas iki 2024-ųjų „išauginti“ mokytojų atlyginimą 130 proc. jau šiandien atrodo nerealus. Mokytojų trūkumas kasmet didėja. Kai kur visiškai nebeliko pradinio ugdymo, gamtos mokslų mokytojų, auklėtojų. Anot Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, pandemija pagreitino mokytojų skaičiaus mažėjimą. Jis prognozavo, kad ilgainiui ši problema nusvers COVID-19 pandemijos ir „migrantų krizės“ problemas. Valstybė šiandien – visiškai pajėgi tinkamai finansuoti švietimą. Trūksta ne pinigų, o politinės valios. Jis pabrėžė, kad investicijos į švietimo sritį kuria didžiausią pridedamąją vertę, kad ir su kokia kita sritimi lygintume.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas antrino, kad Vyriausybės pažadai bliūkšta. Besibaigiančios derybos dėl biudžeto švietimo bendruomenei nieko gero nežada. Norėtųsi suteikti paskutinę galimybę Vyriausybei išgirsti švietimiečių balsą. Pasak Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos atstovės Jūratės Adrijos Šidlauskienės, būtent nuotolinis ugdymas atėmė daug patyrusių mokytojų. Dabar mokyklos bando prisivilioti į pensiją išėjusius pedagogus.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas prof. Sigitas Vaitkevičius aptarė aukštojo mokslo padėtį. Anot jo, tikro mokslo finansavimo nesama, o vadinamosios „mokslo lėšos“ sunaudojamos, pavyzdžiui, laboratorijų įrangai. Mokslininkai yra priversti apsirūpinti priemonėmis savo sąskaita – „susirask, atsinešk, pasidaryk“. Išlaidoms, susijusioms su darbu namuose ir apsirūpinimu darbo priemonėmis, neturėtų būti taikomi įprastiniai mokesčiai. Prof. S. Vaitkevičius atkreipė dėmesį, kad pagal esamus ministerijos planus dar devynerius metus mėgintume pasivyti 2012-ųjų lygį mokslo finansavime. Būtina siekti daugiau, jeigu politikai dar turi savigarbos.
Švietimiečių netenkina ministerijos siūlymas nuo kitų metų rugsėjo svarstyti 10 proc. darbo užmokesčio didinimą. Kalbėtojai pažymėjo, kad Vyriausybė nesilaiko pažado peržiūrėti etatinio apmokėjimo formulę. Mokytojai priversti nešti vis didesnę nemokamų darbų naštą. Kalbėdami apie derybas su valdžia, profsąjungų atstovai piktinosi, kad vis tenka įrodinėti elementarias tiesas. Kainoms dramatiškai kylant, atlyginimai vis labiau atsilieka nuo gyvenimo. Kalbėtojai taip pat minėjo neigiamą tendenciją, kai atlyginimams bent kiek padidėjus, tuoj prasideda administracijos manipuliavimas etatų dalimis – realus atlyginimas į rankas dėl to dažniausiai netgi sumažėja.
Apibendrindama švietimo profsąjungų atstovų mintis, priminiau: „Jeigu Vyriausybė ir ministerija toliau mėgintų atidėlioti pažadų tesėjimą, turėtų prisiminti seną patarlę: „Vėją sėsi, audrą pjausi.“
Prof. habil. dr. Vilija Targamadzė
Autorė yra Seimo narė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja