Rengiant spaudai Lietuvos žemės ūkio akademijos (Lietuvos žemės ūkio universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto) jubiliejinius leidinius ir knygas apie iškilius aukštosios mokyklos profesorius, neišvengiamai teko domėtis jos pirmtakės Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje gyvavimo ir veiklos istorija. Mane sudomino kunigo, ekonomisto, sociologo, mokslų daktaro profesoriaus, lietuvių visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo ir žymaus publicisto, Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje Šv. Povilo bažnyčios rektoriaus, Kauno kapitulos garbės kanauninko, Sibiro kankinio Fabijono Kemėšio (1880–1954) asmenybė ir plati, iškili jo visuomeninė veikla, tragiška gyvenimo baigtis.
Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, tokio darbo ėmėsi ir ekonomistas, mokslų daktaras profesorius, visuomenės ir politikos veikėjas M. Treinys (1941–2008). Jis parengė ir išleido knygas apie mokslininkus ekonomistus dr. D. Cesevičių (1998), doc. dr. K. Jasiūną (2007), rengėsi atskiru leidiniu įamžinti ir kunigo prof. F. Kemėšio atminimą. Laiške šeimos artimiesiems jis atviravo, kad daugelį prof. F. Kemėšio gyvenimo peripetijų ir kūrybos likučių tenka „iškasti“ iš KGB archyvų. Juose prof. M. Treinys nagrinėjo A. Valiukėno, V. Mirono, rengėsi peržiūrėti A. Voldemaro, V. Gustainio, J. P. Aleksos ir kitų tautiškos linkmės asmenų, patekusių į NKVD-KGB reples, bylas.
1995 m. prof. M. Treinys 115-ąsias F. Kemėšio gimimo metines paminėjo straipsnių serija „Eskizai apie prof. Fabijono Kemėšio idėjas bei moralinę dvikovą su NKVD“, paskelbta „Tėviškės žiniose“. Jis ypač vertino išlikusį ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraštyne saugomą 54 puslapių prof. F. Kemėšio knygelės „Mes ir mūsų kaimynai slavai“ rankraštį (1942): „Ši knygelė – tik rankraštyje ir beveik niekam nežinoma. Jei būtų buvusi išversta į gudų, lenkų kalbas, galėjo būti naudinga praktiniams šių tautų ir lietuvių suartėjimo žingsniams žengti. O gal ir dabar nevėlu tai padaryti? Juk problema neišnyko, tik dar labiau paaštrėjo. Kalbant apie studijos politinį vertinimą, matyti, kad NKVD tardytoją tiesiog šokiravo 1946–1947 metų sąvartoje atrodžiusi utopiška F. Kemėšio prognozė dėl Lietuvos ir ypač Baltarusijos nepriklausomybės atstatymo. Be to, čia autorius labai taikliai įvardino ir 1940 metų įvykius, kaip Lietuvos aneksiją ir prievartinį susovietinimą.“ Tai tiesiog pranašiškos prof. M. Treinio mintys, labai aktualios ir šiomis dienomis.
Prof. F. Kemėšio indėlis, formuojant ir skleidžiant agrosocialines idėjas, dėmesingai pristatytas prof. M. Treinio sudarytoje monografijoje „Agrosocialinių mokslų ir studijų raida Lietuvoje“ (2006). Be to, veikalo sudarytojas siūlė rengti ir išleisti prof. F. Kemėšio „Rinktinius raštus“. Pagal jį, to nusipelnė ir kūrinių autorius, ir potencialūs skaitytojai bei jo idėjų tęsėjai. Juose turėjo būti ir bibliografija. Prof. M. Treinys stengėsi ją surinkti, tačiau dėl sunkios ligos nespėjo.
Likusį rašytinį profesoriaus palikimą ir studijuotų dokumentų kopijas saugo žmona E. Treinienė. Ji džiaugiasi, kad atsirado žmonių, norinčių nors iš dalies įgyvendinti vyro brandintas kūrybines idėjas, ir maloniai sutiko jo pradėtą kaupti medžiagą panaudoti šiam leidiniui. Panašiais tikslais su E. Treiniene esame sudarę ir išleidę prof. M. Treinio skelbtų straipsnių rinkinį „Tautos ir jos žemės jungtis“ (2011).
Kunigo ir švietėjo Fabijono Kemėšio gyvenimas ir veikla daugiau kaip dvidešimt metų (1924–1945, su vienerių metų pertrauka) buvo susieta su Žemės ūkio akademija Dotnuvoje (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija; Akademijos miestelis Kauno rajone). Enciklopediniuose leidiniuose prof. M. Treinys pristatė F. Kemėšį, deklaravusį profesinį tautos atstovavimo principą ir tris tautą vienijančius idealus – religinį, tautinį ir socialinį; pasisakiusį už dešiniųjų politinių jėgų vienybę. 1995 m. IX Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo Politologijos, filosofijos ir sociologijos sekcijoje skaityto pranešimo „Tautos susivienijimo vizija prof. F. Kemėšio darbuose“ apibendrinime jis rašė, kad F. Kemėšis visą savo kūrybinį gyvenimą skyrė ekonominiams, ideologiniams, politiniams, kalbiniams ir kitiems tautos gyvenimą sąlygojantiems veiksniams tirti, jos vienybei ugdyti.
Tačiau, nepaisant įvairiapusiškos veiklos ir didžiulio moralinio autoriteto visuomenėje, jis likdavo politinio gyvenimo nuošalėje. Tai sąlygojo jo propaguojamas ne partinis, bet korporatyvinis visuomenės vienijimosi pagrindas. Jis niekada savo veiklos nesutapatindavo su kuria nors viena politine srove. Doc. V. Lukoševičius (2004) nurodo jį kaip aktyvų publicistą, skatinusį imtis amatų ir prekybos, kooperaciją mačiusį kaip krašto ekonominio pakilimo priemonę, per ją siūliusį siekti krikščioniškosios vienybės, steigusį savišvietos, savišalpos, blaivybės draugijas.
Profesorius buvo labai aktyvus publicistas. Mūsų žiniomis, jis parašė ir išleido 42 knygas ir brošiūras: 24 – socialines (iš jų 11 blaivybės klausimu), 12 ekonominių ir 6 sakralines. Paskelbė daugiau kaip 481 straipsnį: 359 (74,6 proc.) socialinėmis (34 iš jų blaivybės klausimu); 55 (11,5 proc.) ekonominėmis (23 iš jų skirti kooperacijai); 58 (12 proc.) sakralinėmis ir 9 (1,9 proc.) aukštojo mokslo temomis. Jo veiklos, darbų viešasis vertinimas (knygų ir brošiūrų recenzijos, atsiliepimai apie paskaitas, pasisakymus ir kt.) yra publikuotas 921 spausdinyje. Skaitytojas ras žinių apie išlikusius, Lietuvos bibliotekose saugomus 34 profesoriaus rankraščius. Iš viso leidinyje pateikta 1480 bibliografinių aprašų.
Tikiuosi, atsiras žmonių, kuriems šis leidinys padės plačiau atskleisti profesoriaus kunigo Fabijono Kemėšio veiklą ir mokslinį palikimą. Juo siekiama prisidėti minint dviejų profesorių jubiliejines datas: 2020 m. sukako prof. F. Kemėšio 140-osios gimimo metinės, 2021 m. rudenį būtume sulaukę prof. M. Treinio 80-mečio.
Nuoširdžiai dėkoju bibliografijos redakcinės kolegijos nariams, sudarytojams, redaktorei, dizainerei, maketuotojai ir rėmėjui už geranoriškumą ir įdėtas pastangas, triūsą ją išleisti. Visų jų vardu atsiprašau už likusius netikslumus, ypač už nerastus ir neįrašytus F. Kemėšio leidinius, nepaminėtas publikacijas apie jį patį. Prisipažįstame, kad buvo nelengva šluostyti neramaus ir sudėtingo šimtmečio dulkes.
Akad. Algirdas Juozas Motuzas
F. Kemėšio bibliografijos rengėjas Algirdas Juozas Motuzas yra VDU ŽŪA profesorius emeritas habilituotas daktaras, LMA akademikas emeritas