Šiandien Švietimo ir mokslo komitetas pradėjo svarstyti Vyriausybės pateiktą Mokslo ir studijų įstatymo projektą Nr. XIVP-652, kuriuo siekiama gerinti studijų kokybę ir suvienodinti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas. Komitetas dokumentui iš esmės pritarė, tačiau pasiūlė šį projektą papildyti keliais straipsniais.
Pirma, Mokslo ir studijų įstatymo aktualioje redakcijoje prie mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sąlygų siūloma papildomai nustatyti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas ir studijų prieinamumo priemones.
Antra, komitetas siūlo suvienodinti mokslo ir studijų finansavimo modelius. Siūloma finansavimą suskaidyti į tris dalis: bazinį, skatinamąjį ir pagal specialiąsias sutartis. Mokslo finansavimo tvarka ir kriterijai mažai keičiasi, tačiau meno veiklai nuo 2028 m. siūloma atlikti ekspertinį vertimą pagal du kriterijus: meno veiklos kokybę ir meno veiklos kultūrinį, ekonominį ir socialinį poveikį.
Trečia, įvedama nauja studijų skatinimo sistema, siejama su studijų veiklos pasiekimais. Mokslo ir studijų institucijoms papildomas finansavimas būtų skiriamas pagal tokius kriterijus kaip studijų rezultatyvumas, tarptautiškumas, studentų įdarbinimas į mokslo, meno ir studijų veiklas, absolventų karjeros sėkmingumas, studijų prieinamumas ir ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir fizinių asmenų užsakymai bei parama studijoms. Pažymėtina, kad siūloma skatinimą už studijų veiklos pasiekimus skirti tiek valstybinėms, tiek nevalstybinėms aukštosioms mokykloms.
Ketvirta, siekdamas aiškios mokslo ir studijų finansavimo apskaitos, komitetas papildė įstatymo projektą nuostata, kuria pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos standartus apibrėžiami valstybės biudžeto asignavimai moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose.