Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS), vykdydama 2020 metais išsikeltą tikslą – aktyviai dalyvauti, mažinant Lietuvos regionų socialinę, kultūrinę ir ekonominę atskirtį,
padedant savivaldybėms ir bendruomenėms diegti socialines ir technologines ekoinovacijas, kuriant skatinančią jų įgyvendinimą sistemą, nuolat rengia susitikimus su vietos savivaldos institucijomis, bendruomenių, verslo atstovais ir ūkininkais.
Trumposios maisto tiekimo grandinės – vaikų (ir ne tik) poreikiams
Spalio 18 d. Ukmergės savivaldybėje įvyko susitikimas dėl ekologiško vaikų maitinimo gerųjų praktikų sklaidos Lietuvoje. Susitikimą inicijavo LMS bei Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba. Vienas iš uždavinių, mažinant regionų atskirtį, – biologiškai vertingo, ekologiško maisto trumposios tiekimo grandinės formavimas ir plėtra, skatinant sveiką ir ekologišką gyvenseną.
Susitikime dalyvavo ir Ukmergės, Mažeikių bei Lazdijų rajonų darželių vadovai, merų patarėjai, savivaldybių švietimo, žemės ūkio, socialinių reikalų skyrių vadovai, ūkininkai ir kiti verslininkai. Gerąja patirtimi pasidalino Ukmergės vaikų darželio direktorė, jos pavaduotoja ir mitybos specialistė. Vieno vaiko dienos maitinimui (4 kartus pavalgyti) savivaldybė skiria 2,61 euro. Dalyvaudamas Žemės ūkio ministerijos ekologinio maitinimo programoje, darželis papildomai gauna dar po vieną eurą dienai vaiko maitinimui.
Tačiau brangstant ištekliams, vieno vaiko maitinimui reikėtų skirti bent apie 5 eurus dienai. Šiuo metu vaikų mitybos racioną sudaro 84 proc. ekologiško maisto. Vaikai jau kelintus metus valgo jautieną. Gerokai padidėjo daržovių suvartojimas. Švediško stalo principu vaikai patys pasirenka, kokių daržovių įsidėti prie antro patiekalo – morkų, kopūstų, agurkų ar kt., o antrą patiekalą kasdien gali rinktis iš dviejų dienos patiekalų.
Paklausus, kokio bendradarbiavimo su Lietuvos mokslininkais pageidautų Ukmergės rajono savivaldybės specialistai ir vaikų ugdymo įstaigų vadovai, buvo paminėtos šios temos:
1. Moksliškai ištirti ir įvertinti, kaip pasikeitė vaikų sergamumas ir sveikatos rodikliai.
2. Kokia sveikatos rodiklių kaitos socialinė ir ekonominė vertė?
3. Kaip moksliškai pagrįsti vaikų mitybos racioną, padidinti jo biologinę vertę?
4. Kaip efektyviau įtraukti tėvelius į sveikos mitybos plėtotę?
5. Kaip gerinti viešojo administravimo procesus, mažinant viešųjų pirkimų administracinę naštą?
LMS taryboje – darnios regionų raidos perspektyvos
Netrukus LMS taryboje buvo aptarti šio bendradarbiavimo aspektai. Prof. Albinas Bagdonas informavo apie tęstinį tarptautinį sveikos gyvensenos projektą, kurio rezultatais būtų galima pasidalinti tiek su Ukmergės, tiek su kitų savivaldos ir ugdymo įstaigų vadovais.
Prof. Algimantas Olšauskas pasiūlė surengti sveikos gyvensenos nuotolinių seminarų ciklą. Šiuose seminaruose bus aptarta per 30 temų, susijusių su sveikos gyvensenos veiksnių valdymu. Šis seminarų ciklas prasidės jau nuo šių metų lapkričio vidurio.
Dr. Jonas Jasaitis pasiūlė kompleksiškai įvertinti rajonų gamtos, infrastruktūros bei žmonių išteklius ir pritaikyti pažangius bendruomenių raidos modelius. Būtina kuo greičiau atsikratyti Lietuvos ekonomikos raidai labai žalingo požiūrio į atokesnes vietoves kaip į išskirtinai tik agrarinio sektoriaus zoną ir jose drąsiau plėtoti pramonės, statybos, transporto ir logistikos veiklą. Neagrarinių darbo vietų kūrimo strategija leis į tokias vietoves pritraukti daugiau jaunimo ir aukštesnę kvalifikaciją turinčių specialistų.
Pandemija ypač sustiprino daugiabučiuose gyvenančių šeimų siekį įsikurti ramesniuose miesteliuose ir nedidelėse gyvenvietėse, kurti erdvias šeimos sodybas, kurios neretai gali tapti ne tik gyvenimo, bet ir verslo vieta. Daugelyje rajonų būtina sparčiau taikyti jau beveik prieš dešimtmetį mokslininkų ir vietos bendruomenių bendro projekto metu pasiūlytą tikslinių mikrorajonų idėją, kuriant tiek perspektyvios agrarinės veiklos, tiek naujų gyvenviečių alternatyvios industrinės veiklos, turizmo ir sveikatingumo paskirties mikrorajonus. Rajonų bendruomenės puikiai žino, kad kai kurios vietovės visiškai netinka agrarinei veiklai dėl dirvožemio, reljefo ar kitų ypatybių, tačiau jose galima sėkmingai panaudoti jų rekreacinius išteklius, kuriant naujus poilsio, sveikatos turizmo ir panašios paskirties objektus, kuriuose būtų kuriamos ypač didelę pridėtinę vertę teikiančios darbo vietos, atsirastų naujų galimybių plėtoti šiuolaikines socialines ir kultūros paslaugas gyventojams.
Tikslinių neagrarinių mikrorajonų ir naujų šeimos sodybų kūrimas leistų reikšmingai padidinti atokesnių vietovių patrauklumą verslui. Ši idėja buvo suformuluota plačios apimties tyrimuose, pradėtuose Rokiškio VVG iniciatyva, o vėliau išplėtota, nagrinėjant Kelmės, Šiaulių, Pakruojo, Radviliškio, Telšių ir kai kurių kitų rajonų darnios raidos galimybes. Deja, nei tuometinė, nei dabartinė valdžia taip ir nesurado valios bent pradėti įgyvendinti šią strategiją, kuri gerai žinoma ir plėtojama Vidurio Europos valstybėse: Austrijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Švedijoje ir kt.
Tarptautinis LMS bendradarbiavimas
LMS pirmininkas, Vilniaus universiteto prof. Dalius Serafinas informavo, kad LMS atstovai dalyvavo Europos Sąjungos socialinės ekonomikos konferencijoje, kurioje buvo užmegzti ryšiai su užsienio partneriais. Tikimasi į Lietuvos regionų raidą įlieti Europos šalių socialinės ekonomikos plėtotojų ir aktyvių dalyvių patirtį. Gruodžio 8 d. laukiame Europos Komisijos parengto Socialinės ekonomikos plėtros plano pristatymo. Lietuvoje plėtojamas Socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos modelis, kuris apima tiek socialinių, tiek technologinių inovacijų įgyvendinimą, skirtą sveikai gyvensenai, ekobūstui, ekoenergetikai, ekošvietimui, socialinėms paslaugoms kaime, ekotransportui, ekomaistui ir kt. Kviečiame susidomėjusius mokslininkus burtis į LMS ir įgyvendinti bendrus projektus Lietuvos regionų ekonominės ir sociokultūrinės atskirties mažinimui.
Prof. dr. Dalius Serafinas