Lietuva – paradoksų kraštas, kurio politikai mėnesius aistringai kaunasi dėl miesto aikštėje išpilto smėlio, bet reikšmingai tyli dėl šalyje rengiamo ir milijardus kainuosiančio radioaktyvių medžiagų atliekyno.
„Atskiras panaudoto branduolinio kuro kapinynas Lietuvoje – visiškas idiotizmas“, – sako man kolega Leonas Ašmantas, pirmasis mūsų energetikos ministras, komentuodamas neseniai priimtą dabartinės Vyriausybės sprendimą statyti tokį kapinyną savame krašte.
„Kodėl?“ – klausiu. „Net Ukraina, kovodama su Maskva, susitaria dėl panaudoto kuro perdirbimo Rusijoje. Ignalinos atominėje elektrinėje pagamintos elektros didžiausi vartotojai buvo Rusija ir Baltarusija. Todėl su jomis reikia tartis ir dėl panaudoto kuro laidojimo. Visą laiką buvo manoma, kad tas kuras turi būti sugrąžintas į Rusiją“, – aiškina Leonas.
BNS dar spalio 8 d. paskelbė: „Lietuvai planuojant antroje šio šimtmečio pusėje pastatyti milijardinės vertės giluminį atliekyną, skirtą palaidoti radioaktyvias nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės atliekas, ieškoma, kas suras ir įvertins potencialias jo vietas. Ignalinos AE teigia, kad dabar negalima net preliminariai pasakyti, kur galėtų būti atliekynas – jis gali būti įrengtas nebūtinai šalia branduolinės jėgainės. Įmonė rugsėjį paskelbė 468 tūkst. eurų (su PVM) preliminarios vertės atliekyno socialinio ir ekonominio vertinimo konkursą, studija bus finansuojama Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis, nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale. Planuojama, kad 12 mėnesių trukmės sutartis su laimėtoju bus pasirašyta 2021 metų pirmąjį ketvirtį.“
IAE atstovai BNS nurodė, kad vertintojas pateiks išvadas dėl tinkamiausių atliekyno vietų bei tolesnių veiksmų – tyrimų, vertinimų, ekspertizių, darbų, taip pat įvertins, kur geriau statyti atliekyną pagal socialinius ir ekonominius požymius – nedarbą, požiūrį į radioaktyvias atliekas, gyventojų tankį ir panašiai. Atliekyne bus laidojamas panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyvios atliekos. Dabar numatoma, kad jis bus statomas 2058–2067 metais, naudojamas 2068–2074 metais, o uždaromas 2075–2079 metais. Šios datos gali būti koreguojamos.
„Ilgaamžės radioaktyvios atliekos į giluminį atliekyną bus dedamos neplanuojant jų išimti, tai yra saugoti visam laikui. Kadangi pasaulyje dar nėra galutinai įgyvendinto tokio projekto (kai kurios šalys sėkmingai projektus plėtoja šiuo metu), nėra reglamentuota, kiek laiko ir kaip vyks atliekyno priežiūra po jo uždarymo“, – komentare BNS teigė Ignalinos AE. Į atliekyną planuojama dėti panaudotą branduolinį kurą, metalines reaktorių konstrukcijas, kuro rinklių dalis, valdymo strypus, panaudotą grafitą ir kitas atliekas. Vyriausybė dar pernai spalį pritarė įstatymų projektams, kuriais siūloma kaupti lėšas giluminio atliekyno statyboms. Pasak IAE, paketas šiuo metu laukia svarstymo Seime.
Energetikos ministerija pernai rudenį skelbė, kad, laiku nesurinkus lėšų, vėluotų atliekyno įrengimas, o tai reikštų, kad, pasibaigus atliekų saugojimui laikinose saugyklose, jos turėtų būti perkrautos į naujus laikinus konteinerius. Tai kainuotų mažiausiai 1,1 mlrd. eurų. Be to, užtikrinti ilgaamžių atliekų tvarkymo finansavimą būtina pagal Europos Sąjungos (ES) teisę. Nenumačius jo šaltinių, Lietuvai grėstų ES sankcijos.
Skaičiuojama, kad vien tik atliekyno statyba kainuos 1 mlrd. eurų, jo naudojimas – dar 900 mln. eurų. Be to, reikės šimtų milijonų eurų požeminės laboratorijos vietos parinkimui, atliekyno vietos patvirtinimui ir objekto projektavimui. Pasak VATESI, Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad galima saugiai palaidoti panaudotą branduolinį kurą – preliminariais vertinimais, techniškai tai įmanoma. Anksčiau buvo vertinamos ir alternatyvios galimybės – atliekas laidoti kitose šalyse arba regioniniame kapinyne.
Atliekynas bus įrengtas žemės gelmėse kelių šimtų metrų gylyje, kur žmonių ir aplinkos saugą užtikrins natūralūs gamtiniai barjerai (giliai slūgstančios uolienos) ir keli vienas kitą papildantys dirbtiniai (inžineriniai) barjerai. Artimiausiu metu Ignalinos AE pakartotinai skelbs ir paviršinio atliekyno rangovo konkursą. Jame bus saugomos mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžės radioaktyvios atliekos, kurios vėliau niekur nebus perkeliamos. Atliekynas bus prižiūrimas 100 metų po jo uždarymo, o vėliau dar apie 200 metų jo teritorijoje nebus galima naudoti žemės. Ignalinos AE galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, o jos uždarymo darbai, numatoma, truks iki 2038 metų.
Dr. Darius Kuolys