Kadetų mokyklos – valstybinės svarbos problema. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje vyko koordinacinis pasitarimas dėl kadetų mokyklų klausimų, jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo tinklo stiprinimo bei plėtros, kuriame dar kartą buvo aptartos kylančios problemos dėl minėto ugdymo sistemos problemų ir kylančių iššūkių kadetų mokyklose ir pasiūlytas veiklų planas problemoms spręsti. „Koordinacinio pasitarimo tikslas – išgryninti problemas ir pasiūlyti, kaip sukurti tokią sistemą, kad Lietuvoje pagaliau pradėtų veikti valstybinė pilietinio ir patriotinio ugdymo sistema. Šiandien Lietuvoje turime situaciją, kai trūksta 60 tūkst. darbuotojų. Kyla klausimas: kodėl mums trūksta patriotiškai nusiteikusių asmenų, kurie norėtų likti ir dirbti mūsų šalyje? Mums reikalingi pilietiškai ir patriotiškai nusiteikę tautiečiai, kurie galėtų Lietuvą kurti ir remti, būtų įgiję reikalingų įgūdžių ir kompetencijų. <…> Tos mokyklos yra ir gali būti kalvės, kuriose išugdomi valstybės patriotai“, – teigia vienas iš susitikimo iniciatorių Valdas Rakutis.
Šiuo metu Lietuvoje veikiančios dvi kadetų mokyklos – Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla – bei pilietinio patriotinio ugdymo kelią pasirinkusi Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija susiduria su tam tikromis problemomis dėl mokyklų finansavimo ir steigėjų bei dalininkų statuso, neformalaus ugdymo organizavimo. Seimas pritarė Krašto apsaugos ir karo tarnybos įstatymų pataisoms, sudarančioms sąlygas generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai kartu su viena iš sostinės Vilniaus gimnazijų kurti savo globojamas klases, sudarant sąlygas naujo kadetų mokyklos modelio kūrimui. Yra planuojama kurti ir oro kadetų mokyklą Smalininkuose bei Radviliškyje, kuri rengtų jaunimą aviacijai ir su ja susijusioms sritims.
Deja, tačiau iki šios dienos valstybė neturi sisteminio požiūrio minėtais klausimais. Kadetų mokyklų sistemos sukūrimas vis dar stringa – nėra vienos administruojančios institucijos ar bendros koncepcijos, kuri padėtų plėtotis šioms mokykloms. Susitikimo metu buvo nutarta sudaryti darbo grupę Seime iš šiuo metu veikiančių kadetų mokyklų vadovų, savivaldybių merų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos atstovų. Taip pat atsižvelgti į puikiai veikiantį kadetų mokyklų modelį Didžiojoje Britanijoje, bendradarbiauti su šių mokyklų atstovais ir gerąją patirtį panaudoti Lietuvoje.
Dėl vyresnių Vilniaus universiteto dėstytojų darbo. Seimas priėmė Vilniaus universiteto statuto pataisas, kuriomis patikslinta nuostata, reglamentuojanti vyresnių kaip 65 metai dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų galimybę toliau dirbti universitete. Šiuo metu Vilniaus universiteto statute yra nustatyta, kad vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai gali dirbti universitete, jeigu Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu vieną kartą gali būti sudaroma pakartotinai.
Pagal priimtas naujas nuostatas, Vilniaus universiteto senatas privalės spręsti, ar pritarti vyresnių kaip 65 metų dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų terminuotų darbo sutarčių sudarymui tik pagal iš anksto darbuotojams nustatytus žinomus ir visiems vienodai taikomus bendro pobūdžio kriterijus. Tai yra Senato nustatyta tvarka turės būti įvertinama, ar šių darbuotojų darbas yra reikalingas, siekiant užtikrinti universitete vykdomų studijų programų ir mokslinių tyrimų tęstinumą. Taip bus įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas ir minėtų darbuotojų darbo santykių trukmę lems ne tik Senato nuožiūra konkretaus darbuotojo atveju, bet ir statute nustatyti bei Senato patvirtintoje tvarkoje detalizuoti kriterijai.
Priimtos pataisos įsigalios lapkričio 1 d. Iki tol Vilniaus universiteto senatas turės priimti šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.
Seimo narys siūlo skatinti sidro ir vyno gamybą. Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytautas Mitalas teikia Seimui pasiūlymą, padėsiantį steigtis mažoms vynuogių vyno darykloms. Jis teikiamas kartu su analogišku siūlymu sidro gamintojams. Jei Seimas pritars, gaminantiems iki 10 tūkst. litrų šio gėrimo, kaip ir smulkiems alaus, midaus ir vaisių vyno gamintojams, nebereikės turėti nuosavos tyrimų laboratorijos. „Dėl sudėtingų reguliavimų Lietuvoje beveik nėra nei smulkių sidro gamintojų, vynuogių vyno gamintojai susiduria su sunkumais konkuruodami. Tai stabdo smulkiojo verslo plėtrą, kokybiškų gėrimų gamybą Lietuvoje. Akivaizdu, kad iš vynuogių vyną gaminančios smulkios daryklos neturėtų būti išskirtos iš kitų. Gaminantiesiems kokybišką sidrą ir vynuogių vyną mažais kiekiais suvienodinsime sąlygas veikti su alaus, midaus ar vaisių vyno gamintojais“, – sako V. Mitalas. Pagal siūlomas pataisas, jei gaminti sidrą ir vynuogių vyną planuojančios įmonės neturi galimybių įsirengti nuosavą laboratoriją, gauti licenciją veiklai jos galės sudariusios sutartis dėl naudojimosi kitų laboratorijų paslaugomis.
Leisti viešųjų įstaigų vadovams sudaryti savanoriškas darbo sutartis. Seimas pritarė Viešųjų įstaigų įstatymo pataisoms, kuriuo bus leidžiama viešosioms įstaigoms, veikiančioms savanoriškai (kaip kaimo bendruomenės, visuomeninės iniciatyvos ir pan.), sudaryti savanoriškos veiklos darbo sutartis su jų vadovais.
Šiandien Lietuvoje turime apie tūkstantį viešųjų įstaigų, kurios negeneruoja pajamų ir neturi galimybės išlaikyti darbuotojų. Dažniausiai tokiose organizacijose dirba tik formalus vadovas, kuris ne tik negauna atlyginimo, bet ir iš savo asmeninių lėšų turi padengti dėl darbo patiriamas išlaidas.
„Šis įstatymo projektas pirmiausia užtikrins teisinį aiškumą toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios vykdo veiklą, remdamosi savanoriškumo pagrindais. Tokioms organizacijoms ir jų nominaliems vadovams bus leidžiama sudaryti civilinę paslaugų sutartį arba savanorišką veiklos sutartį, kad vadovui būtų padengtos bent patiriamos asmeninės išlaidos, kaip tai yra leidžiama Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatyme“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas ir įstatymo korekcijos iniciatorius E. Gentvilas.
Atmintinų metų skelbimas ribojamas. Seimas nusprendė nuo 2025 m. apriboti atmintinų metų skelbimą ir patikslinti jų skelbimo principus. Priimtomis naujomis nuostatomis įtvirtinta, kad Lietuvos valstybingumui svarbios datos bus minimos, pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų, nuo 300-ųjų metinių – kas 100 metų. Lietuvos Respublikos piliečiams, pilietinei savimonei, nacionalinei kultūrai svarbios datos minimos pradedant 100-osiomis metinėmis kas 50 metų, iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, svarbios datos pradedamos minėti nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metus, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų.
Pagal nutarimo pakeitimus, paprastai per metus bus skelbiami treji atmintini metai. Atmintini metai bus skelbiami ne vėliau kaip likus 2 metams iki atmintinų metų pradžios, siekiant laiku numatyti jų minėjimui įgyvendinti reikalingus biudžetus, parengti minėjimo programas ir planuojamas priemones. Šis reikalavimas nebus taikomas 2023 ir 2024 atmintinų metų skelbimui. Šiems metams dar galios ligšiolinė tvarka, kad atmintini metai skelbiami ne vėliau kaip likus pusei metų iki atmintinų metų pradžios. Atmintinų metų minėjimo programos turės būti parengiamos ir patvirtinamos iki atmintinų metų pradžios.