Spaustuvininko Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose (Pagėgių savivaldybėje) rugsėjo 6 d. paskelbta valstybės saugomu objektu. Šioje sodyboje 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas Valstybės Taryboje, Tilžės akto signataras Martynas Jankus. Sodyba į Kultūros vertybių registrą buvo įrašyta dar 1993 m. Jos paskelbimas saugoma valstybės atvers daugiau galimybių tvarkybai.
Sodybos teritorijoje veikia Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus, keliautojus traukiantis gausiais eksponatais ir faktais apie Mažosios Lietuvos knygnešių veiklą. Čia rengiama nemažai kultūros renginių. Bitėnuose M. Jankus įkūrė spaustuvę, kuri veikė 1892–1909 m. Pas M. Jankų kurį laiką gyveno nuo valdžios besislapstantys knygnešiai, visuomenės veikėjai. Vėliau, 1918 m., M. Jankus spaustuvę įsirengė kaip gyvenamąjį namą. Spaustuvės pastatas, sunaikintas po Antrojo pasaulinio karo, 1998 m. atstatytas buvusioje vietoje. Šis Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas taip pat turėjo spaustuves Ragainėje, Tilžėje, Klaipėdoje, Šilutėje, kuriose iš viso išleista apie 400 knygų ir 27 periodiniai leidiniai lietuvių bei vokiečių kalbomis. Ši sodyba spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais buvo viena svarbiausių vietų, įsigyjant spaudą, skirtą Didžiajai Lietuvai.
Yra žinių, kad Bitėnų kaime esančioje sodyboje XIX a. pradžioje jau gyveno M. Jankaus senelis. M. Jankaus sūnus Martynas XX a. pirmojoje pusėje sodyboje pasistatė medinį gyvenamąjį namą, kuris išlikęs iki šių dienų kartu su tuo laiku statyta medine daržine. Sodyba 1923–1939 m. buvo ekskursijų lankymo vieta, kieme vykdavo jaunimo sueigos, žymių svečių iškilmingos sutiktuvės. Name buvo saugoma „Amžinoji Rambyno kalno knyga“, šiuo metu sunkiausia Lietuvos knyga, sverianti 23,5 kg.
Dar tarpukariu M. Jankaus asmenybė buvo ypač gerbiama, jis vadintas Mažosios Lietuvos patriarchu. Gimtuosiuose Bitėnuose prie Rambyno jį lankė moksleiviai, kultūros ir politikos įžymybės, užsienio delegacijos. Dar M. Jankui gyvam esant, jo vardu buvo pavadinti šaulių ir skautų būriai, gatvės, skverai, o 1939 m. prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune pastatytas paminklas. Už savo veiklą M. Jankus buvo apdovanotas Lietuvos ir užsienio šalių ordinais.
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus nuotr.
2003 m., minint M. Jankaus 145-ąsias gimimo metines, sodyboje įrengtas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas-galerija po atviru dangumi. Trijų hektarų plote įkurtas sodas, profesionalių dailininkų darbais pildomas kasmet, rugpjūčio 7 d., minint M. Jankaus gimtadienį.
2016 m. virš autentiško arkinio raudonplyčio rūsio, kuriame M. Jankus laikė slaptą knygų sandėlį, atstatyta sodybos klėtis (ji buvo pastatyta XIX a. antrojoje pusėje). Šiuo metu čia veikia edukacinis centras. Eksponuojamas garsaus knygrišio Leono Panavo (1942–2011) asmeninis knygų įrišų rinkinys, kurį muziejus iš knygrišio našlės įsigijo 2015 m. Knygrišio instrumerija leido pradėti rengti edukacines programas, skirtas knygrišystei.
Šaltinis: Voruta, 2021 10 19