Praėjusią savaitę į Vyriausybę grįžo 2022 m. biudžeto projektas, kuris gruodžio mėnesį bus priimtas Seime. Dabartiniame projekte stinga finansavimo mokslui, būtino, kad būtų užtikrintas rugsėjį visų parlamentinių partijų pasirašyto susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas. Laisvės partija ragina Vyriausybę skirti papildomų lėšų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimui, o antradienį viešo Seimo Laisvės frakcijos posėdžio metu su mokslo bendruomenės atstovais buvo aiškinamasi, kokios investicijos į mokslą būtų pačios tikslingiausios siekiant kurti aukštą pridėtinę vertę.
„Investicijos į mokslą buvo numatytos kaip pirmasis konkretus darbas, pasirašant koalicijos sutartį – įsipareigojome siekti, kad bendros valstybės ir privataus sektoriaus investicijos pasiektų 3 proc. nuo BVP. Protingos valstybės investicijos į mokslą, sudarant palankias sąlygas investuoti ir privačiam sektoriui, gali sukurti ir šimteriopą grąžą“, – teigė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas pabrėžė, kad suvokimo apie mokslo svarbą Lietuvoje vis dar stinga. Anot jo, pirminis ekonomikos variklis yra technologinių žinių difuzija į pagrindinius ekonomikos sektorius, o tai užtikrina mokslo talentai.
„Lietuvoje turime situaciją, kai abejojame, ar verta mokslą finansuoti, svarstome, kad tam galbūt užteks esamo 0,3 proc. BVP. Tai susiję su strateginio neraštingumo ir lyderystės stoka – negebama pajudėti toliau nei strateginių idėjų paketo formavimas. Ar mokslas – tik lėšų įsisavinimas ir smalsių keistuolių finansavimas, ar jis visgi lemia socialinės, ekonominės ir kultūrinės vertės kūrimą“, – svarstė Laisvės frakcijos narys.
Gyvybės mokslų centro profesorius biochemikas Virginijus Šikšnys posėdžio metu akcentavo, kad didelės pridėtinės vertės ekonomika gali būti kuriama tik su investicijomis į mokslą. Puikus to pavyzdys – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kurios savalaikės investicijos leido pandemijos metu pradėti gaminti COVID-19 vakcinų komponentus. Šių metų pirmą pusmetį šios įmonės sumokėtas pelno mokestis sudarė trečdalį viso Lietuvoje sumokėto pelno mokesčio.
Be to, statistika rodo, kad skirtingose mokslo srityse vieno žmogaus sukuriama vertė iki dešimties kartų viršija Lietuvos vidurkį. Vienam gyventojui vidutiniškai Lietuvoje tenka daugiau nei 20 tūkst. eurų nominalaus BVP per metus, kai tuo metu lazerių industrijoje žmogaus sukuriama vertė gali siekti 100–170 tūkst. eurų, o biotechnologijų srityje – net ir 200 tūkst. eurų.
Kaip viena didžiausių su mokslo padėtimi Lietuvoje susijusių problemų Laisvės frakcijos posėdžio metu išskirtas protų nutekėjimas ir mokslo darbuotojų stygius, vykstantis dėl nepakankamo finansavimo. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė Salomėja Lukaitė-Vanagienė pabrėžė, kad jauni mokslininkai susiduria su nuolatiniu nesaugumo jausmu.
„Įtikinti, kad jaunam mokslininkui skirtų finansavimą iš tų 0,3 proc. BVP, ypač, jei esi mokslo srityje, kuri nėra prioritetinė – misija neįmanoma. Doktorantų Lietuvoje turime daug, tačiau iš 500 studijas baigia tik 200. Kur jie dingsta? Neturint karjeros galimybių, vyksta protų nutekėjimas“, – teigė S. Lukaitė-Vanagienė.
Kauno technologijos universiteto dekanas Ainius Lašas pritarė, kad be stabilaus finansavimo Lietuvoje negalime užtikrinti konkurencingumo ir tampame taikiniu „nusiurbti“ mūsų protus, bet, anot jo, vien savų protų taip pat nepakanka – būtina pritraukti talentus ir iš užsienio. To neįmanoma pasiekti be didesnio finansavimo. Maža atlyginimų bazė net neleidžia Lietuvos tyrėjams visavertiškai pasinaudoti europinėmis finansavimo platformomis dėl to, kad projektams trūksta kofinansavimo nuosavomis lėšomis.
„Patrauklumo paketas, kurį šiuo metu galime pasiūlyti, yra labai kuklus – maždaug trečdalis to, ką užsienio universitetai siūlo tiems žmonėms, kurie galėtų būti suinteresuoti atvykti ir kurti aukštą pridėtinę vertę šalyje“, – sakė A. Lašas.
Lazerių technologijų UAB „Ekspla“ vadovas Kęstutis Jasiūnas taip pat pabrėžė, kad aukštųjų technologijų kompanijos Lietuvoje susiduria su nunykusios mokslo kritinės masės problema.
„Universitetuose jauni doktorantai tiesiog nepasilieka, nes finansavimas leidžia tik balansuoti ant išgyvenimo ribos. Mūsų verslas startavo iš mokslo, o dabar mes investuojame atgal į jį, bet tai nėra lengva dėl specialistų trūkumo mokslo įstaigose“, – kalbėjo K. Jasiūnas.
Jo siūlymu, finansavimo dalį, skiriamą inovacijoms, būtų tikslinga skirti įmonėms, kurios šias lėšas galėtų naudoti tik investuodamos į mokslą. Tai, anot verslininko, sustiprintų santykį tarp mokslo ir verslo.
Frakcijos posėdžio metu taip pat išdiskutuota, kad prioritetas skirstant biudžeto lėšas mokslui turėtų būti teikiamas mokslininkų, doktorantų ir dėstytojų atlyginimų didinimui bei galimybėms per mokslą finansuoti verslo vystymąsi. Taip pat akcentuota būtinybė skirti lėšas paprastosioms išlaidoms ir infrastruktūros atnaujinimui – dėl pabrangusių resursų infrastruktūros išlaikymas ir būtinas nuolatinis atnaujinimas tampa beveik neįmanomas.