Šiauliuose mokslininkai vykdo tyrimus, kuriuose išbandomas inovatyvus būdas valyti užterštą dirvožemį, pasitelkiant unikalias augalų savybes, ir vėliau ekologiškai išgauti biokurą, naudojant aplinkai draugišką, nebrangią technologiją, kuriai nereikia naujų žaliavų bei, išvengus nereikalingos taršos, mažinamas šiltnamio dujų efektas. Tyrimai jau patvirtino, kad taip valomame užterštame dirvožemyje augalai auga taip pat gerai, kaip ir švariame.
Pastaraisiais dešimtmečiais dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos užterštų dirvožemių tvarkymas ir valymas tapo rimtu išbandymu. Nors įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiami skirtingi duomenys apie užterštų teritorijų mastą, skaičiuojama, kad Europoje tokių vietų gali būti nuo 1,2 iki 3,5 mln. Maždaug apie pusė milijono šių teritorijų yra užterštos labai stipriai ir jas būtina valyti, kad nebūtų keliama rizika žmonėms ir gamtai.
Didžioji dalis užterštų teritorijų yra tokiose išsivysčiusiose šalyse, kaip Belgija, Vokietija, Didžioji Britanija, Danija, Ispanija, Italija, Nyderlandai ar Suomija, nes čia dėl palankių klimato sąlygų buvo vykdoma intensyvi chemizuota žemdirbystė. Šiose šalyse taip pat gausu naudingųjų iškasenų, kurių gavyba ir perdirbimas itin prisideda prie dirvožemio taršos.
Lietuvoje, remiantis Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, yra daugiau kaip 12 tūkst. vietų, kuriose žemė ir požeminis vanduo užteršti naftos junginiais, sunkiaisiais metalais, pesticidais ar kitais teršalais. Dažniausiai tai senos kuro bazės, technikos kiemai. Tačiau net ir šiandien pasitaiko įmonių, kurios nesilaiko aplinkosaugos reikalavimų, todėl yra teršiamos vis kitos teritorijos.
Vienoje iš tokių teritorijų, kurios praeityje buvo užterštos naftos junginiais, 2021 metais tyrimus projekte „Phy2Climate“ pradėjo startuolio „Biovala“ mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos doktorantas Mantas Rubežius, VDU Žemės ūkio akademijos absolventė dr. Alfreda Kasiulienė, Žygimantas Kidikas. Šiems tyrimams skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“.
Bandymai šiltnamyje
Projekto vykdytojai Lietuvoje, kartu su bendraminčiais iš Argentinos, Ispanijos, Indijos, Serbijos ir Vokietijos, siekia sukurti unikalų užterštų dirvožemių valymo ir švaraus biokuro gamybos sprendimą, kuris visiškai atitiktų žiedinės ekonomikos principus. Užteršto dirvožemio valymas paremtas unikaliomis augalų savybėmis surinkti teršalus ir skatinti jų transformaciją. Šis aplinkai draugiškas užterštų dirvožemių valymo metodas vadinamas fitoremediacija.
Vėliau užauginta augalinė biomasė bus perdirbta pirolizuojant, t. y. deginant aplinkoje be deguonies. Taip išgauti biodegalai, bioanglis ir biometano dujos yra draugiški aplinkai. Juos gaminant nereikia naudoti naujų žaliavų, todėl ne tik išvengiama taršos, bet ir mažinamas šiltnamio dujų efektas. Ne veltui projekto pavadinimas „Phy2Climate“ susideda iš dviejų dalių: lotyniškai phyto reiškia „susijęs su augalais“. Taip sukuriamas tvarus dirvožemio valymo ir biokuro gamybos ciklas.
Lietuvoje šie inovatyvūs ir daug specifinių žinių reikalaujantys tyrimai vykdomi Šiauliuose, vienoje iš buvusių naftos bazių, kurioje didžiausios leistinos koncentracijos naftos produktais vietomis viršijamos net iki 35 kartų. Didžiausia tarša slūgso gilesniuose grunto sluoksniuose (40–100 cm gylyje). Ją galima ne tik pamatyti, bet ir pajausti, nes iš grunto sklinda stiprus dyzelino kvapas. Deja, dažniausiai tokios teritorijos paliekamos likimo valiai, manant, kad teritorija išsivalys savaime, savivalos procesais. Akivaizdu, kad toks požiūris yra klaidingas, ypač vertinant gilesnius grunto sluoksnius.
Moksliniai tyrimai buvo pradėti nuo teritorijos paruošimo ir bandymų šiltnamyje. „Biovalos“ mokslininkai sukūrė kompleksinę fitoremediacijos metodiką, kurią sudaro specialiai parinktos augalų rūšys, mikro- ir makroelementų papildymas bei bakterijų ir mikroorganizmų derinys. Ši metodika pirmiausia išbandoma šiltnamyje su iš užterštos teritorijos atsivežtu dirvožemiu. Vėliau, gavus bandymų rezultatus, tyrimai tęsiami užterštoje teritorijoje.
Džiugu, kad šiltnamyje užterštame dirvožemyje auginti augalai augo taip pat gerai, kaip ir kontroliniame švariame dirvožemyje. Tai įrodo, kad ši specialiai užterštoms teritorijoms valyti sukurta metodika yra veiksminga ir perspektyvi. Fitoremediacija – ne tik draugiška aplinkai ir nebrangi technologija, bet kartu ir veiksmingas būdas, kaip sutvarkyti dideles teritorijas, kuriose savivalos procesai yra labai lėti arba visai nevyksta.
Mantas Rubežius
Autorius yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas