Baltijos Asamblėja, susirinkusi į 40-ąją sesiją, priėmė šios sesijos rezoliuciją ir baigiamąjį dokumentą.
pirmininkas Janis Vucanas (Jānis Vucāns), Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas
Andrius Kupčinskas. BA medalį R. Kupčinskui įteikė Estijos Rygikogo delegacijos Baltijos
Asamblėjoje narys Andres Metsoja (viduryje)
Pateikti pasiūlymai trijų valstybių parlamentams, vyriausybėms ir Baltijos Ministrų Tarybai. Asamblėjos nuomone, būtina stiprinti ir plėsti Baltijos valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje ir jų bendradarbiavimą su partneriais Šiaurės ir Beniliukso šalyse. Kartu ji akcentuoja svarbų sąjungininkų karinių pajėgų atgrasymo ir saugumo palaikymo regione vaidmenį, ypač nuolatinių Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų dislokavimo svarbą ir būtinumą.
Rezoliucija ragino šalis sudaryti sąlygas NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centro potencialui plėtoti ir pritraukti finansavimą didesnėms kibernetinės gynybos pratyboms Baltijos valstybėse, remti iniciatyvas, kuriomis stiprinamas bendras oro erdvės koridorius nuo Lenkijos iki Estijos ir sprendžiamos karinio mobilumo problemos Suvalkų koridoriuje. Siūloma parengti Baltijos valstybių planą, siekiant veiksmingai įgyvendinti pasienio kontrolę krizių metu, intensyvinti Baltijos valstybių tarpvalstybinį bendradarbiavimą, sprendžiant problemas dėl padėties Baltarusijoje ir Aleksandro Lukašenkos režimo vykdomų hibridinių išpuolių prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Baltijos Asamblėja paragino Baltijos šalių parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą patvirtinti Baltijos valstybių įsipareigojimą užkirsti kelią Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros srautui į regioną.
Asamblėja pasiūlė parengti bendrą ilgalaikį COVID-19 pandemijos sukeltos sveikatos krizės valdymo planą, užtikrinantį veiksmingą planuojamų veiksmų ir priemonių koordinavimą, keitimąsi informacija ir galimo poveikio vertinimą. Baigiamajame dokumente pateikti pasiūlymai dėl Baltijos valstybių ekonominio bendradarbiavimo, bendros Baltijos valstybių elektros energijos ir dujų rinkos, partnerystės švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityse ir kt.
Baltijos Asamblėjos 41-ąją sesiją numatoma surengti 2022 m. spalio 27–28 d. Rygoje. Kitais metais Baltijos Asamblėjai pirmininkaus Latvija. Asamblėjos 2022 m. prioritetais paskelbti: greitas Baltijos valstybių atsigavimas ir tvarus augimas; saugiame ir atspariame Baltijos regione gyvenantys socialiai apsaugoti žmonės; tarpusavyje susietos ir inovatyvios Baltijos valstybės.
Baltijos Asamblėja – prieš tris dešimtmečius (1991 m. lapkričio 8 d.) įkurta Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija.
Baltijos Asamblėjos apdovanojimų laureatai
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose prasidėjusiuose jubiliejiniuose Baltijos Asamblėjos renginiuose pagal ilgametę tradiciją skirti Baltijos Asamblėjos apdovanojimai. Baltijos Asamblėjos Prezidentas, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad šių metų Baltijos Asamblėjos laureatai savo darbais atskleidė bendrą mūsų šalių norą puoselėti nacionalinę tapatybę ir savigarbą, į aukštesnį lygį pakėlė Baltijos šalių literatūrą, meną ir mokslą.
Literatūros premija už romaną „Serafima ir Bogdanas“ skirta Vahurui Afanasjevui (Laanoja) (Estija). Meno premija skirta mokslų daktarei Gintai Gerhardei-Upeniecei (Latvija) už jos, kaip projekto vadovės, darbą rengiant 2018–2021 m. Paryžiuje, Taline, Vilniuje ir Rygoje eksponuotą parodą „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“. Mokslo premija už išskirtinius pasiekimus biomedicinos mokslų srityje – genų redagavimo įrankio CRISPR-Cas9 sukūrimą – profesoriui mokslų daktarui Virginijui Šikšniui (Lietuva). 2021 metų apdovanojimų už Baltijos valstybių inovacijas laureatais paskelbtos įmonės IDENFY (Lietuva), INTEGRIS (Latvija), BISLY (Estija).
Apdovanojimų ceremonijos metu 2020 metų Baltijos Asamblėjos literatūros premija už romanus „Maranta“ ir „Maestro“ bei pokalbių knygą „Laikas ir likimai“ apdovanota Lietuvos rašytoja Birutė Jonuškaitė ir 2020 m. Baltijos valstybių inovacijų laureatė − Lietuvos įmonė LEMONA. Baltijos Asamblėja medaliais apdovanojo 11 asmenų, ypač nusipelniusių stiprinant savo šalių ir Baltijos valstybių vienybę ir bendradarbiavimą.
Apdovanojimai teikiami už literatūros, meno ir mokslo pasiekimus, remiantis jungtinės žiuri sprendimu. Apdovanojimai – statulėlė, sertifikatas, pasirašytas Baltijos Asamblėjos Prezidento bei viceprezidentų, ir piniginė premija – įteikiami specialios apdovanojimo ceremonijos metu.
Parengė Lietuvos Respublikos Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro patarėjas Rimas Rudaitis