Po naujausio Tūkstantmečio mokyklų programos pristatymo Seimo komitete parlamentarai vėl užvertė ministerijos atstovus klausimais ir įtarimais. Su kiekvienu pristatymu aiškumo ne daugėja, o mažėja.
Tūkstantmečio mokyklų programoje galės dalyvauti ne bet kas. Kaip bus atrenkamos mokyklos, neaišku. Tad didžiausia mįslė, kokie gi bus jos dalyvių atrankos kriterijai ir rodikliai? Deja, ministerijos pranešėja apie tai kalbėjo itin mažai ir neaiškiai. Ypač įtartina, kad iš pristatymo be pėdsakų dingo Geros mokyklos koncepcija, akcentuojama Lietuvos Vyriausybės programoje.
Programos rengėjų klausėme, ar mokyklų atrankai bus naudojami pažangos rodikliai. Jei taip, tuomet kyla klausimas, kurios mokyklos bus stiprinamos. Ar akademiniu požiūriu silpnos, ar stiprios? O kaip dėl regiono ir savivaldybės raidai svarbių mokyklų? Iš to, ką kalba ministerijos atstovai, akivaizdu, kad silpni ir maži pinigų nesulauks.
Pagal programos nuostatas privilegijuotomis „tūkstantmečio mokyklomis“ galės tapti tik tų savivaldybių švietimo įstaigos, kur bendrojo ugdymo įstaigose mokosi ne mažiau kaip tūkstantis mokinių, o mokinių skaičius rugsėjo 1 dieną yra 200 mokinių. Tai reiškia, kad bus stiprinamos ir šiaip stiprios ir didelės mokyklos.
Kyla klausimų ministerijos valdininkams dėl keturių pažangos rodiklių mokykloms. Du iš jų susiję su akademiniais pasiekimais, kiti – su mokytojui tenkančiu mokinių skaičiumi. Tačiau kaip tai garantuoja švietimo kokybę? Ar šie rodikliai bus naudojami atrankai? Jeigu taip, tai silpnesniųjų ir mažesniųjų laukia nekokia ateitis. Negi tik didelės mokyklos yra gėris, o mažos – automatiškai naikintinos?
Reikalaujame neišsisukinėjant paaiškinti, kaip bus paisoma konkrečių bendruomenių, regionų, savivaldybių socialinių poreikių, kaip bus užtikrinama ekonomiškai ir kultūriškai silpnesnių vietovių pažanga, jei, atrenkant mokyklas Tūkstantmečio mokyklų programai, reikšmingais laikomi tik skaičiai. Kaip bus mažinami akademinių pasiekimų skirtumai tarp mokyklų, jų atotrūkis ir atskirtis?
Dar vasarą įvykusiame ministerijos pristatyme buvo kalbama apie principą, kad Tūkstantmečio mokyklų idėja grindžiama Geros mokyklos koncepcija. Dabartiniame pristatyme šios koncepcijos neliko nė kvapo. Gal ministerija užmiršo, kad 2017 m. buvo priimtos bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės, o dabartinė Vyriausybė yra patvirtinusi įgyvendinimo priemonę, kurioje akcentuojama Geros mokyklos koncepcija ir būtinybė įvertinti jos įgyvendinimo riziką?
Sumanymas visokeriopai stiprinti stipriuosius ir didžiuosius, išgujant silpnus ir mažus, dvelkia socialiniu darvinizmu. Tokios nuostatos, kaip žinome, kai kam nėra svetimos. Bet ar tokia diskriminacinė filosofija priimtina Lietuvos visuomenei?
Prof. Vilija Targamadzė
Autorė yra Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės pirmininkė