IMD paskelbtame šalių talentų konkurencingumo reitinge (IMD World Talent Report 2021) Lietuvos pozicija, kilusi du metus iš eilės, šiais metais nukrito per 2 pozicijas. 2021 m. Lietuva užėmė 29 vietą iš 64 šalių. Mūsų kaimynė Latvija toliau kyla reitinge ir šiemet prisivijo Lietuva užimdama 30 vietą. Tuo tarpu Estija, padariusi didelį šuolį praėjusiais metais, išlaikė 19 vietą.
Talentų ugdymas, auginimas, skatinimas ir pritraukimas Lietuvoje vis dar yra probleminė sritis. Investicijos į talentus ir jų vystymas buvo ir yra geriausiai vertinama sritis indekse, tačiau per 2021 m. šios srities vertinimai stipriai suprastėjo (nukrito į 18 vietą iš 13) ir tai sumažino bendrąją šalies vietą reitinge. Tuo tarpu problematiškiausiose srityse (patrauklumas ir pasirengimas) pastebimas situacijos gerėjimas ir reitingo augimas iki 32 vietos abiejose srityse atitinkamai iš 35 ir 34 vietų praėjusiais metais
Ryškiausia teigiama tendencija indekse – spartus darbo jėgos augimas pandeminiu laikotarpiu. Darbo jėga, kuri susideda iš užimtų gyventojų ir bedarbių, parodo potencialą, kurį būtų galima įdarbinti ekonomikos kūrimui. Tačiau darbo jėgos augimas, kaip ir būdinga Lietuvai ekonominių sunkumų laikotarpiais, buvo sąlygotas bedarbių skaičiaus didėjimo. Dėl mokamų išmokų bedarbiams, dėl kriziniais laikotarpiais mažėjančių šeimos pajamų, daugiau žmonių nusprendė oficialiai sugrįžti į darbo rinką. Ypač tai buvo pastebima vyrų tarpe. Todėl nors oficialiai šio rodiklio gerėjimas padidina Lietuvos indekso reikšmę, reali situacija, tikėtina, mažai keisis artimiausioje ateityje. Atvirkščiai, 2021 m. jau matome darbo jėgos mažėjimą, kai dėl asmeninių paskatų bedarbiai nusprendžia palikti darbo rinką. Taigi, tokį sub-indekso pagerėjimą galime laikyti vienkartiniu ir atsitiktiniu.
Ryškiausia neigiama tendencija indekse – mokinių ir mokytojų skaičiaus santykio didėjimas, dėl kurio Lietuvos pozicija talentų konkurencingumo vertinime ir nukrito. Per praėjusius metus mokinių, tenkančių vienam mokytojui, skaičius išaugo tiek pradiniame, tiek ir viduriniame ugdyme, ir Lietuvos vieta pagal šiuos rodiklius nukrito atitinkamai iš 9 į 28 vietą ir iš 3 į 11 vietą. Iš vienos pusės, tai yra susiję su mokytojų skaičiaus mažėjimu, kuris tampa vis aštresne problema. Ją dar labiau paryškino pandeminiu metu įvestas nuotolinis mokymas bei įvestos prevencinės pandemijos valdymo priemonės, dėl kurių mokytojų, paliekančių darbą, skaičius padidėjo. Tačiau iš kitos pusės, didesnis mokinių, tenkančių vienam mokytojui, skaičius yra susijęs ir su didėjančiais pedagogų darbo užmokesčiais.
Tikėtina, jog aptartos ryškiausios tendencijos ir toliau išsilaikys, todėl norint gerinti Lietuvos pozicijas Talentų reitinge, reikia ieškoti kitų augimo šaltinių. Siekiant neprarasti turimų pozicijų Talentų investavimo ir vystymo srityje reiktų didinti švietimo finansavimą. Didėjantis švietimo finansavimas ne tik statistiškai pagerintų šio ir kitų panašių indeksų reikšmes bei Lietuvos pozicijas juose, bet ir ilgainiui duotų kokybinių pokyčių visoje ekonomikoje. Didesnis ir geriau paskirstytas švietimo finansavimas galėtų padėti spręsti ir darbuotojų kvalifikacijos trūkumo problemą. Šis Talentų reitingas atskleidžia, kad darbuotojai Lietuvoje gali pasigirti tik kalbų žiniomis, kurios geriausiai atitinka darbo rinkos poreikius (20 vieta). Tuo tarpu visų kitų įgūdžių vertinimai yra ganėtinai žemi. Prasčiausiai vertinamos yra darbuotojų finansinės kompetencijos (55 vieta iš 64 šalių).
Siekiant didinti Lietuvos patrauklumo talentams įverčius reiktų išlaikyti atlyginimų augimo tendencijas, kurias stebime jau kelis metus. Čia svarbūs yra ne tik privačiame sektoriuje mokami atlygiai, bet ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis. Vienodesnis bei ilgalaikis atlyginimų augimas padėtų išspręsti ir dar vieną svarbią problemą – talentų nutekėjimą. Kaip atskleidžia Talentų reitingo rodikliai, Lietuvoje išsilavinusių ir kvalifikuotų žmonių nutekėjimas į kitas šalis stipriai apriboja ekonomikos konkurencingumo augimą.
Valstybės konkurencingumas ir gerovė ilgalaikėje perspektyvoje yra stipriai priklausomas nuo politinės valdžios gebėjimo bei pastangų išugdyti, išsaugoti bei pritraukti talentingus žmones. Globaliame pasaulyje valstybės konkuruoja tarpusavyje talentų pritraukimo srityje, todėl svarbu suprasti kaip šiame kontekste atrodome mes – Lietuva. Ir jeigu norime užtikrinti šalies konkurencingumą, turime tvirtai atsispirti nuo esamos pozicijos sprendžiant sistemines klaidas ir mažinant gilėjančias problemas.
Jonė Kalendienė, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė