Pirmieji XIII Seimo metai – didelių išbandymų laikas. Lygiai prieš metus darbą pradėjo 2020–2024 metų kadencijos Seimas. XIII Seimas dalį iššūkių turėjo priimti pirmą kartą valstybės istorijoje. Pirmą kartą Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istorijoje dalyje šalies teritorijos dėl masinio migrantų antplūdžio kilusios grėsmės įvesta nepaprastoji padėtis. Parlamentas, į pirmąjį posėdį susirinkęs 2020 m. lapkričio 13 d., per metus surengė 111 posėdžių, kuriuose priėmė 644 teisės aktus, iš jų – 415 įstatymų.
Seimo Pirmininko pavaduotojo Jono Jaručio vertinimas: XIII Seimo pirmieji metai buvo kupini iššūkių – ir globalių, kurių vargu ar buvo galima išvengti (buvo įmanoma nebent juos sušvelninti), ir tokių, prie kurių atsiradimo nemažai prisidėjo dalis Seimo, mėgindama priimti itin prieštaringai vertinamus sprendimus. Žvelgiant iš šalies, šie metai neretai buvo panašūs į vaikščiojimą „žingsnis pirmyn – du atgal“. Be abejo, Seimo darbas nemažai priklauso ir nuo vykdomosios valdžios – Vyriausybės – darbo kokybės, o šiai pagaliau pradėti dirbti profesionaliai taip ir nepavyksta, nes tik nedidelė dalis ministrų apskritai dirba, o dalis ministrų palaiko idėjas, kurioms negali pritarti net jų vadovaujamų ministerijų specialistai.
Labiausiai nuvylė iniciatyvos, nukreiptos prieš tradicinę šeimą, nacionalines vertybes, tautinę valstybę. Ne mažiau nerimo kelia ir siekiai dekriminalizuoti bei legalizuoti narkotikus, noras liberalizuoti ir palengvinti alkoholio pasiekiamumą – atverti kelius toms priklausomybėms, kurios turės neabejotinos įtakos jaunajai kartai ir mūsų tautos, valstybės ateičiai. Geriausius, efektyviausius, savalaikius ir tinkamus sprendimus galima priimti tik kalbantis ir įsiklausant, bet to labai trūksta.
Įvesta nepaprastoji padėtis. Seimas, atsižvelgdamas į valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią kritinę situaciją ir į pastaruoju metu Baltarusijos režimo vykdomus nusikalstamus veiksmus bei hibridines atakas Lenkijos Respublikos atžvilgiu, nuo lapkričio 10 d. vienam mėnesiui įvedė nepaprastąją padėtį. Per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją nepaprastoji padėtis įvesta pirmą kartą.
Nepaprastoji padėtis įvesta visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir 5 kilometrus į valstybės gilumą nuo jo, taip pat užsieniečių apgyvendinimo vietose (Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose, Rukloje, Naujininkuose Vilniuje) ir 200 metrų aplink šias vietas.
Pagal priimtą nutarimą vietose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis, neteisėtai į Lietuvą patekusiems ir (ar) užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimu ribojama teisė gauti ir skleisti informaciją, susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu ir kitaip susižinoti, naudojant prieigą prie mobiliojo ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai toks asmuo, naudodamasis šiomis priemonėmis, kreipiasi į Lietuvos Respublikos valstybės institucijas ir įstaigas.
Lietuvos gyventojams ribojamos galimybės vykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat šioje teritorijose deklaruoti gyvenamąją vietą. Ribojama galimybė organizuoti ir rinktis į susirinkimus teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis. Nepaprastosios padėties metu taikomos šios priemonės: valstybės rezervo naudojimas, valstybės sienos apsaugos stiprinimas, leidimo neturinčių transporto priemonių judėjimo uždraudimas pasienio ruožo teritorijoje (išskyrus specialios paskirties transporto priemones ir tarptautinį krovinių pervežimą vykdančias transporto priemones). Draudimas atvykti į pasienio ruožo teritoriją negalioja joje pastoviai gyvenantiems arba turintiems nekilnojamojo turto šioje teritorijoje. Įsigalioja draudimas pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą nepaprastosios padėties laikotarpiu, susirinkimų draudimas, transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas. Priimtas Seimo nutarimas nepaprastosios padėties metu leidžia pasitelkti Lietuvos kariuomenę.
Seimo kanceliarija stiprina savo analitinį pajėgumą. Lapkričio 4 d. Seimo kancleris dr. Modestas Gelbūda ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) direktorius dr. Giedrius Viliūnas pasirašė susitarimą dėl analitinių paslaugų teikimo Seimo kanceliarijai. Susitarime įtvirtinti šių institucijų bendradarbiavimo principai analitinės veiklos srityse, numatyta tyrimų, pirmiausia giluminių ir turinčių strateginę reikšmę, atlikimo tvarka, aptarti tyrimų metodai, gautų rezultatų pristatymo formos.
Tikimasi, kad šis tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitarimas leis sutelkti ir sustiprinti analitinių išteklių potencialą pradiniuose viešosios politikos formavimo etapuose ir padės užtikrinti Seimo priimamų, ekspertize ir įrodymais grįstų sprendimų kokybę. Seimo kanclerio Modesto Gelbūdos teigimu, „susitarimas turėtų sukurti prielaidas Seime atsirandančių ir priimamų sprendimų strategiškumui, o tai ir yra svarbiausias siekis politikoje – sukurti ilgalaikes valstybės raidos perspektyvas“.
Mažinti nedarbą, plėsti galimybes kvalifikacijai kelti. Lapkričio 11 d. Seimas po pateikimo pritarė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pasiūlytam profesinio mokymo įstatymo projektui, kuriuo numatoma didinti žmonių užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, ir sudaryti galimybes asmenims nuosekliai tobulėti. Pasak įstatymo projekto iniciatoriaus Luko Savicko, pandemijos ir darbo vietų skaitmenizacijos kontekste svarbu ne tik žengti žingsnį „mokymosi visą gyvenimo“ koncepcijos link, bet ir užtikrinti sklandžią ir greitą bedarbių integraciją į darbo rinką. Projektu siūloma bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimą į profesinio mokymo programas registruotis reguliariai, t. y. ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Siūloma įtvirtinti formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarką, suteikiant ne tik asmenims, bet ir jų mokymąsi finansuojančioms institucijoms teisę kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl jų neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo. Šių metų balandžio 1 d. duomenimis, šalyje registruota 259,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, t. y. 15 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.