Praėjusią savaitę į Vyriausybę grįžo 2022 m. biudžeto projektas, kuris gruodžio mėnesį bus priimtas Seime. Dabartiniame projekte ypač stinga finansavimo mokslui, būtino, kad būtų įgyvendintas visų parlamentinių partijų pasirašytas susitarimas dėl švietimo. Investicijos į mokslą buvo numatytos kaip pirmasis konkretus darbas, pasirašant koalicijos sutartį. Įsipareigota siekti, kad bendros valstybės ir privataus sektoriaus investicijos pasiektų 3 proc.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas pabrėžė, kad suvokimo apie mokslo svarbą Lietuvoje vis dar stinga. Anot jo, pirminis ekonomikos variklis yra technologinių žinių diegimas į pagrindinius ekonomikos sektorius, o tai užtikrina mokslo talentai: „Lietuvoje turime situaciją, kai abejojame, ar verta mokslą finansuoti. Svarstome, kad tam galbūt užteks esamo 0,3 proc. BVP. Tai susiję su strateginio neraštingumo ir lyderystės stoka. Ar mokslas – tik lėšų įsisavinimas ir smalsių keistuolių finansavimas, ar jis visgi lemia socialinės, ekonominės ir kultūrinės vertės kūrimą?“ – svarstė Seimo narys.
Gyvybės mokslų centro profesorius biochemikas Virginijus Šikšnys posėdžio metu akcentavo, kad didelės pridėtinės vertės ekonomika gali būti kuriama tik su investicijomis į mokslą. Puikus to pavyzdys – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kurios savalaikės investicijos leido pandemijos metu pradėti gaminti COVID-19 vakcinų komponentus. Per šių metų pirmąjį pusmetį šios įmonės sumokėtas pelno mokestis sudarė trečdalį viso Lietuvoje sumokėto pelno mokesčio.
Statistika rodo, kad skirtingose mokslo srityse vieno žmogaus sukuriama vertė iki dešimties kartų viršija Lietuvos vidurkį. Vienam gyventojui vidutiniškai Lietuvoje tenka daugiau nei 20 tūkst. eurų nominalaus BVP per metus, kai tuo metu lazerių industrijoje žmogaus sukuriama vertė gali siekti 100–170 tūkst. eurų, o biotechnologijų srityje – net ir 200 tūkst. eurų.
Kaip viena didžiausių su mokslo padėtimi Lietuvoje susijusių problemų posėdžio metu nurodytas protų nutekėjimas ir mokslo darbuotojų stygius, vykstantis dėl nepakankamo finansavimo. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė Salomėja Lukaitė-Vanagienė pabrėžė, kad jauni mokslininkai susiduria su nuolatiniu nesaugumo jausmu: „Įtikinti, kad jaunam mokslininkui skirtų finansavimą iš tų 0,3 proc. BVP, ypač, jei esi mokslo srityje, kuri nėra prioritetinė, – misija neįmanoma. Doktorantų Lietuvoje turime daug, tačiau iš 500 studijas baigia tik 200. Kur jie dingsta? Neturint karjeros galimybių, vyksta protų nutekėjimas.“
Kauno technologijos universiteto dekanas Ainius Lašas pritarė, kad be stabilaus finansavimo Lietuvoje negalime užtikrinti konkurencingumo. Maža atlyginimų bazė neleidžia Lietuvos tyrėjams pasinaudoti europinėmis finansavimo platformomis dėl to, kad projektams trūksta kofinansavimo nuosavomis lėšomis. „Patrauklumo paketas, kurį šiuo metu galime pasiūlyti, yra labai kuklus – maždaug trečdalis to, ką užsienio universitetai siūlo tiems žmonėms, kurie galėtų būti suinteresuoti atvykti ir kurti aukštą pridėtinę vertę“, – sakė A. Lašas.
Lazerių technologijų UAB „Ekspla“ vadovas Kęstutis Jasiūnas pabrėžė, kad aukštųjų technologijų kompanijos Lietuvoje susiduria su nunykusios mokslo kritinės masės problema: „Universitetuose jauni doktorantai nepasilieka, nes finansavimas leidžia tik balansuoti ant išgyvenimo ribos. Mūsų verslas startavo iš mokslo, o dabar mes investuojame į jį, bet tai nėra lengva dėl specialistų trūkumo mokslo įstaigose“, – kalbėjo K. Jasiūnas. Jo siūlymu, finansavimo dalį, skiriamą inovacijoms, būtų tikslinga skirti įmonėms, kurios šias lėšas galėtų naudoti, tik investuodamos į mokslą. Tai, anot verslininko, sustiprintų mokslo ir verslo ryšį.
Posėdžio metu diskutuota, kad prioritetas, skirstant biudžeto lėšas mokslui, turėtų būti teikiamas mokslininkų, doktorantų ir dėstytojų atlyginimų didinimui ir galimybėms per mokslą finansuoti verslo raidą. Akcentuota būtinybė skirti lėšas paprastosioms išlaidoms ir infrastruktūros atnaujinimui, nes dėl pabrangusių išteklių infrastruktūros išlaikymas ir būtinas nuolatinis atnaujinimas tampa beveik neįmanomi. Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo pranešimą