Galimybė pasirinkti tikslingą profesinės karjeros kelią. Kiekvienas moksleivis galės, pradedant jau nuo pirmos klasės, nuosekliai susipažinti su profesijų pasauliu ir kuo anksčiau apsispręsti dėl savo tolimesnio mokymosi kelio bei profesinės karjeros. Užtikrinti, kad kiekvienam mokiniui būtų prieinamas profesinis orientavimas ir jis būtų nuosekliai finansuojamas – toks tikslas keliamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomoje profesinio orientavimo sistemos reformoje, kuri lapkričio 3 d. pristatyta Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
„Profesinio orientavimo paslaugų trūkumas yra akivaizdus – šiuo metu mokyklose jis vykdomas fragmentuotai, tokiomis paslaugomis pasinaudoti gali tik dalis mokinių, nes visoje Lietuvoje įsteigti tik 89 karjeros konsultavimo specialistų etatai. Tai nulemia daug kitų problemų. Pavyzdžiui, darbo rinkoje paklausios specialybės nesudomina jaunuolių, nes jiems nepadedama nuosekliai susipažinti su darbo rinka ir atpažinti savo polinkius. Todėl siūlome profesinio orientavimo sistemos reformą, kuri užtikrintų karjeros konsultavimo prieinamumą ir tvarų finansavimą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė. Pasak viceministrės, nuoseklaus profesinio orientavimo ir konsultavimo stoka lemia, kad dalis mokinių sunkiai apsisprendžia, ką rinktis baigus mokyklą, nežino visų galimybių, pasirenka atsitiktinai, kas lengviausia, nors profesijų pasaulis – labai platus ir besikeičiantis.
Profesinis orientavimas mokyklose bus pradėtas teikti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Šios paslaugos mokiniams bus privalomos. Mokiniai su profesiniu orientavimu būtų supažindinami jau nuo pirmos klasės: 1–4 klasėse profesinio orientavimo programai siūloma skirti 5 val. per metus, 5–8 klasėse – 9 val., I–IV gimnazijos klasėse – 15 val. per metus. Su mokiniais dirbtų karjeros specialistai. Jiems keliamuose kvalifikaciniuose reikalavimuose numatoma, kad jie būtų išklausę profesinio orientavimo mokymų kursą.
Siūloma jau nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nustatyti minimalų karjeros specialisto etato mokykloje dydį – 0,5 etato ir įsteigti šiuos etatus, iš viso – beveik 500. Ieškoma papildomų būdų, kaip užtikrinti kokybiškų profesinio orientavimo paslaugų suteikimą ir mažose mokyklose.
Prie profesinio konsultavimo mokyklose prisidėtų ir 11 šiuo metų steigiamų regioninių karjeros centrų, kurie teiks karjeros konsultavimo paslaugas ir suaugusiems asmenims. Numatoma, kad regioniniai karjeros centrai pradės veikti 2022 m.
Lietuva prisijungia prie Globalios su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvencijos. Seimas ratifikavo Globalią su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvenciją. Prisijungimas prie Globalios konvencijos padidins Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą pasauliniame kontekste, palengvės Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje suteiktų kvalifikacijų pripažinimas trečiosiose šalyse. Globalia konvencija siekiama užtikrinti didesnį joje dalyvaujančių šalių aukštojo mokslo sistemų skaidrumą ir patikimumą, atvirą informacijos prieigą. Joje numatomos teisingos, nediskriminuojančios, daug laiko neužimančios su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo procedūros, bendradarbiavimo ir pasitikėjimo tarp pripažinimą vykdančių institucijų stiprinimas, išplėstos pasaulinio mobilumo galimybės. Prisijungimas prie globalios konvencijos padidins Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą pasauliniame kontekste. Bus sudarytos geresnės sąlygos mainų ir jungtinėms studijų programoms su kitais pasaulio regionais, skatinamas tarpregioninis aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas.
Konvencija pasitarnaus tiek lietuviams, išvykstantiems dirbti ar studijuoti į kitus pasaulio regionus, tiek į Lietuvą atvykstantiems užsienio studentams, kurie po studijų grįžta namo. Pavyzdžiui, 2019–2020 m. duomenimis, Lietuvos universitetuose užsienio studentai sudarė 8,5 proc. visų universitetų studentų. Jau dabar daugiau kaip trečdalis (38,3 proc.) užsienio studentų studijuoti atvyko iš Azijos šalių. Konvencija užtikrins, kad šių studentų Lietuvoje įgytos kvalifikacijos būtų pripažįstamos šalyse, iš kurių jie atvyko. Tai sudarys palankesnes sąlygas Lietuvos aukštosioms mokykloms pritraukti užsienio studentus iš kitų regionų.
Globali konvencija, kuri buvo priimta Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) 2019 m., įsigalios, kai ją ratifikuos dvidešimt šalių. Iki šiol prie Globalios konvencijos yra prisijungusios penkios šalys: Estija, Norvegija, Nikaragva, Prancūzija ir Rumunija.
Nuo 1999 m. Lietuva yra prisijungusi prie Lisabonos pripažinimo konvencijos dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione. Parengta pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus