Gruodžio 17 d. Vilniuje po ilgos ir sunkios ligos, eidama 82 metus, mirė žurnalistikos dėstytoja, žiniasklaidos tyrėja, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Genovaitė Talkevičiūtė-Burneikienė.
Genovaitė Talkevičiūtė gimė 1940 m. spalio 9 d. Kauno apskrities Rokiškio kaime. 1959 m. baigė Žeimių vidurinę mokyklą. Tuomet į žurnalistikos specialybę nepriimdavo be dvejų metų darbo stažo, todėl Genovaitė įstojo į Kauno statistikos technikumą, kurį baigė 1961 m. 1972 m. baigė Vilniaus universitete (VU) žurnalistiką. Tais pačiais metais pradėjo dirbti VU Žurnalistikos katedroje, buvo mokslinė bendradarbė. Į Lietuvos žurnalistų sąjungą (LŽS) įstojo 1978 m. Išėjusi į pensiją, buvo aktyvi LŽS Senjorų klubo narė.
1984 m. prie VU Žurnalistikos katedros įsteigus Periodinės spaudos mokslinio tyrimo laboratoriją, kartu su kitais nagrinėjo periodikos leidinių pasklidimą Lietuvoje, tyrė skaitytojų auditorijos poreikius, vertinimus, pastabas, ieškojo sąsajų su demografiniais Lietuvos gyventojų rodikliais.
Nuo 1991 m. reorganizavus Žurnalistikos katedrą į Žurnalistikos institutą, dirbo jame mokslo darbuotoja. Nagrinėjo lietuvių periodinės spaudos funkcionavimo ypatumus, tyrė rajonų laikraščių turinio, tematikos, problematikos kitimo dinamiką, atsiradus Sąjūdžio leidiniams, ir Lietuvos gyventojų požiūrį į viešosios informacijos priemones bei atsiradusius naujus periodinės spaudos plėtros aspektus. Skelbė mokslinius straipsnius leidiniuose „Žurnalistika“, „Knygotyra“, „Mokslotyra“, „Voruta“, „Šeima“, „Literatūra ir menas“, „Kalba Vilnius“ ir kituose. Jos straipsniai, skirti lietuvių periodinės spaudos atsiradimo, raidos ir transformacijos aspektams, išspausdinti knygose „The Baltic Media‘s Lang Road to Fredoom“ (1993), „Tautinės mažumos demokratinėje visuomenėje“ (2000), monografijoje „Naujosios žiniasklaidos formavimasis Lietuvoje (1988–1998)“ (2000), kituose leidiniuose.
Genovaitė Burneikienė dėstė VU žurnalistikos teorijos ir praktikos specialiuosius kursus: žurnalistikos auditorijos, žiniasklaidos technologijos ir Lietuvos žurnalistikos istorijos kursą. Išleido knygą „Rajono laikraštis: dabartis ir perspektyvos“ (1985), sudarė knygas „Iš lietuvių knygnešystės ir periodikos istorijos“ (1994) ir „Etinė dilema: ryšiai su visuomene ir žurnalistika“ (2002). Kartu su Dalia Dirvonaite ir Juozapu Vytu Urbonu parengė „Žurnalistikos enciklopediją“ (1997). Joje paskelbė per 200 straipsnių apie lietuvių periodinius laikraščius, ėjusius nuo 1823 iki 1988 m. Pastaraisiais metais kartu su Juozapu Vytu Urbonu ir šių eilučių autoriumi daug dirbo rengdama spaudai naują „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją“. Deja, jos jau neišvydo…
Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės šeimai ir artimiesiems.
Vytautas Žeimantas
Šaltinis: www.lzs.lt. Voruta