Pasak gydydojo Šarūno Judicko, „mes kiekvienas galime prisidėti prie gyvybės stebuklo pratęsimo“.
Kampanijos „Ačiū už gyvenimą“ nuotr.
Jeigu po mirties ir mano kuris nors organas gali padėti kitam gyventi gražesnį, sveikesnį, visavertį gyvenimą, tai gal verta tai padaryti arba bent jau apie tai pasvarstyti? Dabar, kai kalbama, kad gimstamumas mažėja, jeigu į donorystę mes pažiūrėtume kaip į naujos gyvybės atėjimą ar esamos pratęsimą, gal nutiktų daugiau prasmingų stebuklų ir gyvenimas taptų gražesnis?“.
Nuolatos su mirties skausmu bei gyvenimo džiaugsmu ir kasdien su viltimi susiduriantis Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kapelionas, ilgametis kraujo donoras, socialinės ir dvasinės pagalbos vadovas (mokytojas), kun. prof. dr. Kęstutis Ralys stebisi tuo, kad dar gali būti manančiųjų, jog organų donorystei nepritaria bažnyčia: „Toks požiūris yra pasenęs, neteisingas ir iškreipiantis tikrovę. Jau šventasis popiežius Jonas Paulius II buvo organizavęs ne vieną organų donorystei skirtą konferenciją ir įvardijęs, kad donorystė yra aukščiausio laipsnio meilės išraiška, nes jis pats buvo pašautas, popiežiui buvo perpilta daug kraujo ir jis puikiai suprato bet kokios formos donorystės svarbą.
Popiežius Benediktas XVI kalbėjo, kad organų donorystė yra šventa savęs dovanojimo kitam pareiga. O popiežius Pranciškus yra net ne vienos gražios socialinės iniciatyvos autorius. Popiežius priėmė gydytojus transplantologus, juos laimino ir džiaugėsi, kad jie atlieka tokį šventą darbą. <…>
Dažnai bendrauju su žmonėmis – jie ne tik žino apie organų donorystę, bet ir vis dažniau ryžtasi tapti donorais. Nereikia jokių didelių pastangų, įkalbinėjimų – jie patys, sąmoningai renkasi dovanojimo kelią. Kartais gydytojai siunčia pas mane pokalbio žmones, abejojančius, ar aukoti mirusiojo artimojo organus. Bet dažniausiai jie, kol ateina iki manęs, jau būna priėmę sprendimą dovanoti. Arba apsisprendžia, net manęs nepasiekę. Nežinau, kas įvyksta kelyje. Tikriausiai Dievas iš karto jiems apšviečia protą.
Turėjau gal tik porą tokių pokalbių, padėjusių apsispręsti. Bet gal reikėjo labiau pasitvirtinimo, kad teisingai pasirinko, kad pasimelsčiau už jų mylimą žmogų. Tačiau, jei žmogus dėl kažkokių priežasčių nenori aukoti ar atsisakyti kažkokių tradicijų, kaip aš sakau, nereikia griauti jo širdies. Juk ir Dievas žmogui duoda laisvą valią ir apsisprendimo teisę. Gal žmonės kartais sudvejoja ir dėl Lietuvoje pasitaikančių korupcinių apraiškų, kalbų apie neva neskaidrius sandorius (tarkime, kraujo donorystėje).
Reikia stengtis, kad šie procesai vyktų civilizuotai, dorai ir tokių stigmų mūsų šalyje nebeliktų. Kol neišgryninsime sąžinės ir širdies, tol šitie dalykai bus sumalti. Todėl mes daug kurių dalykų nepadarome ir kenčiame patys. Bet, kaip ir sakiau, Bažnyčia visa širdimi palaiko organų donorystę.“
Pokalbį labai taikliai apibendrina kunigas Kęstutis: „Kalėdiniu laikotarpiu žmogui kiekviena diena yra Dievo dovana. Vienas tą dovaną gali priimti, jei ji jam yra skirta, o kitas – dovanoti. Jeigu tu kažką dovanoji iš širdies, tai yra pati aukščiausia meilės forma. Širdyje supratęs, kad yra gerų dalykų, kuriuos galiu dar čia, žemėje, atlikti. Tas, kuris išeidamas, dovanoja ar tas, kuris gal suabejojo, kaip dabar bus Paskutiniąją teismo dieną, jei aš iškeliausiu be inksto ar regos, turi žinoti, kad Šventajame rašte pasakyta, jog būsena bus kita.
Nebus nei batų, kuriuos paskutinį kartą avime šioje žemėje, nei kitų materialių dalykų. Bus būsena, kurią mes vadiname Amžinuoju gyvenimu. O Amžinąjį gyvenimą jau šioje žemėje galime pakeisti į meilės išraišką vienas kitam, dovanodami ne tik telefonus ar kitus perkamus dalykus, bet ir tai, ko labiausiai reikia: sveikatą, gerą nuotaiką, pagalbą. Linkiu, kad tiems, kurie dovanos, Dievas atlygintų šimteriopai.
O tie, kurie priims, nepamirštų padėkoti tiems, iš kurių gavo. Nebūtina žinoti vardo ir pavardės. Dievas viską žino ir mato. Linkiu gražių šventų Kalėdų, džiaugsmingų Viešpaties metų, ypač aukščiausios meilės formos – vienas kitam dovanojimo. Tai pati geriausia programa XXI amžiuje – mylėti ir būti mylimam.“ Parengta pagal: //www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas. Kunigas prof. Kęstutis Ralys yra Lietuvos mokslininkų sąjungos
tarybos narys