XXXII geologų suvažiavimas
Juozas Paškevičius ir kt
Lapkričio 26 d. įvyko XXXII Lietuvos geologų sąjungos (LGS) suvažiavimas. Nuo pat 1989 m., kai buvo įkurta ši sąjunga, jos narių susibūrimus rengiame kasmet, dažniausiai paskutinį lapkričio penktadienį. Nors 2020 m. dėl įsisiautėjusios pandemijos teko organizuoti nuotolinį renginį, šiemet, laikantis visų nurodytų saugumo reikalavimų, jis vyko hibridiniu būdu: negalintys dalyvauti tiesiogiai prisijungė internetu. Todėl, nepaisant neįprastos formos, suvažiavime dalyvavo per šimtą LGS narių.
Tradiciškai įžanginė renginio dalis yra skirta sveikinimams, apdovanojimams ir padėkoms už geologų bendruomenės nuveiktus darbus. Šiemet suvažiavime dalyvavo garbingas svečias – Lietuvos mokslų akademijos Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininkas prof. habil. dr. A. Kareiva, kuris įteikė Teodoro Grotuso medalius: profesoriui habil. dr. Juozui Paškevičiui – už geologijos ir paleontologijos mokslų plėtotę, o profesoriui Algirdui Klimui – už požeminio vandens tyrimus ir hidrogeologijos mokslo skatinimą.
Suvažiavimo dalyviai pasveikino kaip niekada gausų būrį kolegų, mininčių jubiliejines gimimo sukaktis. LGS garbės narių vardai suteikti: Ginučiui Juozapavičiui – inovatyvių sprendimų versle autoriui ir naujų technologijų plėtotojui; dr. Eugenijai Rudnickaitei – Vilniaus universiteto (VU) Geologijos muziejaus puoselėtojai, jaunosios kartos ugdytojai, geologų visuomenei reikšmingų renginių iniciatorei ir organizatorei; Antanui Marcinoniui – naftos produktais užterštų Žemės sluoksnių tyrimo teisinės bazės kūrėjui bei valymo technologijų diegėjui Lietuvoje, už geologinių įmonių telkimą, įvairiapusį dėmesį ir paramą geologų bendruomenei ir atskiriems jos nariams; dr. Gražinai Skridlaitei – ilgametei LGS tarybos narei, daug metų vadovaujančiai Geologinio švietimo ir gamtos paminklų komisijai, jaunųjų geologų stovyklų bei geomokslų olimpiadų organizatorei, jaunosios geologų kartos ugdytojai.
Suvažiavimas pasveikino daktaro disertacijas 2021 m. apgynusius kolegas: Saulių Lozovskį, Darją Dankiną, Anną Katarzyną Cichon-Pupienis, bei ankstesniais metais apgynusius, bet dėl pandemijos nepasveikintus – Lauryną Šiliauską ir Laurą Gedminienę. Jiems įteiktos ir atminimo dovanėlės. LGS pirmininkė dr. Vaida Šeirienė apžvelgė svarbiausius pokyčius, susijusius su sąjungos veikla ir žurnalu „Geologijos akiračiai“. Nuoširdi padėka išreikšta buvusiai žurnalo redaktorei Ingridai Bagdanavičiūtei ir VšĮ „Geologijos akiračiai“ buvusiai direktorei dr. Agnei Venckutei-Aleksienei. Palinkėjimai tęsti žurnalo leidybą išsakyti žurnalo redaktoriaus ir direktoriaus pareigas perėmusiai dr. Violetai Pukelytei-Baltrūnienei. Prie sveikinimų prisidėjo ir Saulius Gegieckas, Geologijos įmonių asociacijos skyriaus pirmininkas ir Antano Giedraičio fondo valdybos pirmininkas. Jis perskaitė pranešimą apie Antano Giedraičio fondo valdybos paskelbtas nominacijas ir paragino teikti naujas kandidatūras.
Antroje suvažiavimo dalyje pranešimą „Geologijos ir geografijos instituto 80 metų kelias“ perskaitė habil. dr. Valentinas Baltrūnas. Jis apžvelgė Geologijos ir geografijos instituto (GGI) kūrimosi raidą pažymėdamas, kad šio instituto kūrimasis susijęs su visos Mokslų akademijos įkūrimu 1941 m. pradžioje. Nors ambicingus planus netrukus sujaukė prasidėjęs karas ir okupacija, dažna pavaldumo kaita ir įvairios reorganizacijos, jo raida pokariu bent formaliai tapo aiškesnė, paskelbta nemažai svarių darbų. Žurnale „Baltica“, išleistame 2011 m., išspausdintas išsamus straipsnis apie tyrimus, atliekamus šiame institute. Jubiliejaus proga surengta įspūdinga GGI istorijos ir fotografijų paroda, kuri šiuo metu eksponuojama Gamtos tyrimų centre.
L. Gedminienė
Po to buvo perskaityti geologinių įmonių pranešimai. UAB „Grota“ direktorius Antanas Marcinonis pranešime „Trys dešimtys metų geologijos verslo kelyje. Kas skatino juo eiti ir nenusivilti?“ priminė, kad UAB „Grota“ yra viena pirmųjų geologinių įmonių, įkurtų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Sėkmingą jos veiklą lemia keletas skirtingų veiksnių. Šiuo metu iš 31 darbuotojo net 24 turi geologo profesinį pasirengimą. Tai labai svarbu visoms geologinėms įmonėms, siekiant aukščiausios darbų kokybės. Stengiamasi, kad įmonėje per visus jos veiklos metus vyrautų gera darbinė atmosfera. Darbuotojai dalyvauja profesinėse konferencijose ir įvairiuose motyvaciniuose renginiuose, kviečiami vykti į išvažiuojamąsias konferencijas ir seminarus. Vienas iš sėkmės veiksnių yra ir atsakingo požiūrio į klientus išlaikymas. Šiuo metu dėl naujų reglamentų, standartų ir kintančio požiūrio į mus supančią gamtinę aplinką bei jos taršos problemas, daugėja užsakomųjų ekogeologinių tyrimų. Pranešėjas palinkėjo geologų bendruomenei būti dar daugiau vieningai, nes tai daro ją stipresnę.
Pranešimą „Inžineriniai geologiniai tyrimai Lietuvoje – 20-ies metų retrospektyva“ perskaitė UAB „Geotestus“ direktorius Saulius Gadeikis. Jis apžvelgė Lietuvos inžinerinių geologinių tyrimų (IGT) istoriją Lietuvoje, išskirdamas svarbiausius jos raidos etapus. Visais laikotarpiais užsakomųjų inžinerinių tyrimų poreikis yra tiesiogiai susijęs su valstybės ekonomika: kai daugėja statybų, didesnė ir IGT, pamatų projektavimo darbų paklausa, o ekonominių nuosmukių metu smarkiai mažėjant statyboms, sumenksta visa IGT vertė. Dabar galiojantis Žemės gelmių įstatymas lėmė tai, kad, norint gauti statybos leidimą, IGT yra privalomi. Atsiradusi užsakomųjų darbų gausa ir padidėjęs geologų specialistų poreikis nulėmė dabartinį IGT klestėjimą. Per dvidešimt bendrovės gyvavimo metų išryškėjo daug pokyčių: pasikeitė įranga, atnaujinta laboratorija; suformuotas profesionalus kolektyvas: iš įmonėje dirbančio 21 asmens net 10 yra inžinieriai geologai, tarp kurių – ir geologijos mokslo daktarai bei doktorantai. Pranešėjas pažymėjo, kad įmonės vizija – pasiekti pasaulinį tyrimų lygį.
raidą. Darjos Dankinos nuotr
VU prof. dr. Andrejaus Spiridonovo pranešimas „Islandija 2021 – ekstremalių gamtinių reiškinių laboratorija“ buvo susijęs su geologijos mokslo populiarinimu. Pranešėjas pažymėjo, kad straipsniai moksliniuose leidiniuose nėra šios srities populiarinimas. Tai tik pačių tos srities mokslininkų komunikacija, kadangi juose aptariama plačiajai visuomenei mažai suprantama informacija. Suvažiavimo dalyvius jis supažindino su projektu „Planeta ant delno“ ir padėkojo A. Marcinoniui už paramą projektui „Mokslo sriuba“, dėl kurios pavyko aplankyti Islandijos ugnikalnius. Ekspedicijos metu buvo sukurtas vaizdo įrašas lietuvių kalba apie Islandijoje šiuo metu vykstančius geologinius procesus, turinčius didelės įtakos ne tik Islandijos, bet ir visos Šiaurės Europos klimatui. Pristatydamas projektus, profesorius ragino mokslininkus skirti daugiau pastangų mokslo populiarinimui, o įmones – prisijungti prie šių projektų vykdymo ir finansavimo. Toks neatsiejamas mokslininkų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas gali sukurti nuostabių produktų, kurie lemtų platesnį visuomenės požiūrį į geologiją ir paskatintų jaunąją kartą rinktis šią profesiją. O geologų įmonėms būtų kuriama grįžtamoji vertė.
Dr. Laura Gedminienė, dr. Alma Grigienė