Seimo sesija pratęsta iki sausio 20-osios. Seimas nusprendė pratęsti Seimo III (rudens) sesiją iki sausio 20 d. Pasak Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Seimo posėdžius numatoma surengti sausio 11, 18 ir 20 dienomis.
Seimas rudens sesijoje jau atliko prioritetinius rudens sesijos darbus – patvirtino kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus, apsisprendė dėl aktualių pokyčių, įsigaliosiančių 2022-aisiais. Pratęstos sesijos metu Seimas spręs dėl Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje įvestos nepaprastosios padėties, kuri šiuo metu galioja iki sausio 14 d.
Seimo veiklos reglamento pakeitimai. Seimas pritarė Statuto pataisoms, reglamentuodamas nuotolinio darbo galimybę ne tik esant ekstremaliajai situacijai ar karantinui. Statute įtvirtinta Seimo valdybos, komitetų, komisijų nuotolinių posėdžių galimybė ir nesant ekstremaliosios padėties ar karantino. Nustatyta galimybė tiesiogiai organizuojamuose šių Seimo struktūrų posėdžiuose atskiriems Seimo nariams ir kitiems posėdžio dalyviams dalyvauti nuotoliniu būdu, iš anksto apie tai informavus atitinkamo posėdžio organizatorius.
Priimtais pakeitimais nustatyta, kad reikalavimas, šaukiant neeilinius Seniūnų sueigos posėdžius, apie tai jos nariams pranešti prieš šešias valandas nebus taikomas, kai neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai šaukiami per Seimo posėdžių pertraukas. Šiuo atveju apie šaukiamą neeilinį Seniūnų sueigos posėdį bus pranešama Seimo posėdyje.
Atsisakyta Seimo nutarimu tvirtinamų komitetų narių pavaduotojų. Komiteto nariui nedalyvaujant komiteto posėdyje, visas jo teises įgis tame posėdyje dalyvaujantis tos pačios frakcijos Seimo narys, kurį posėdyje nedalyvaujantis komiteto narys nurodys kaip savo pavaduotoją iš Seimo patvirtinto komiteto narių pavaduotojų sąrašo ir apie tai raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis praneš komiteto pirmininkui.
Statute nustatyta, kad Seimo narių pareiškimai bus daromi ne vakarinio, bet rytinio posėdžio pabaigoje, tam skiriant 10 minučių (šiuo metu skiriama 20 minučių). Sudarytos palankesnės sąlygos įrašyti atskirų Seimo narių projektus į ketvirtadienio posėdžių darbotvarkę (išskyrus opozicinių frakcijų darbotvarkę), atsisakant galimybės trečdaliui Seimo narių blokuoti tokį įrašymą ir neapriboti jų svarstymo trukmės dviem valandomis.
Nuspręsta, kad neeilinės sesijos darbų programa komitetuose nebus svarstoma. Seimo nutarimo dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos patvirtinimo projektas po pateikimo bus svarstomas ir priimamas tame pačiame posėdyje. Atsisakyta Statuto normos pateikto projekto svarstymo datą nustatyti toje pačioje sesijoje ir iki šiol galiojusios prievolės priėmimo stadijoje balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, jei tam nėra prieštaraujančių Seimo narių. Nuspręsta balsuoti atskirai tik dėl tų straipsnių, kuriems priėmimo stadijoje buvo pateikta pasiūlymų.
Partizanų ryšininkei atkurta Lietuvos pilietybė. Po 74 metų iš Irkutsko į Lietuvą sugrįžusiai partizanų ryšininkei Vandai Valiūtei-Šmėklai buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė. V. Valiūtė 1946 m. rugsėjo 22 d. tapo Žemaičių apygardos Vlado Montvydo-Žemaičio vadovaujamo partizanų būrio ryšininke ir gavo slapyvardį „Šmėkla“. Palaikydama ryšius su partizanais, ji rinko žvalgybinę informaciją, platino antisovietinius atsišaukimus, Žemaičių apygardos laikraštį „Laisvės balsas“. 1947 m. gruodžio 16 d. buvo suimta sovietų saugumo ir ištremta į Kazachiją. Po 74 metų, padedama lietuvių, sugrįžo į Lietuvą ir šiuo metu gyvena Tauragės rajone esančiuose Pagramančio socialinės globos namuose.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė sako, kad grįžti po šitiek metų nėra lengva. Lietuvoje nebėra nei Vandos artimųjų, nei namų. Tačiau tam, kad Vandos svajonė sugrįžti būtų įgyvendinta, susitelkė ir dirbo labai daug institucijų – savivalda, ministerijos, diplomatai. P. Kuzmickienė, aplankiusi V. Valiūtę globos namuose, viešai kartu su kitais geros valios žmonėmis kvietė visus norinčius ir galinčius padėti tremtinei aukomis.