Lietuvos socialinių mokslų centro monografijos, publikuotos tarptautinėse leidyklose

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo plėtros instituto moksliniai tyrimų žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje rezultatai nuolat skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose.

22 Baležentis Autoriu kolektyvas
Monografijos „Rural Economic Developments and Social Movements“ autoriai. Iš kairės:
dr. D. Vidickienė, dr. R. Vilkė, prof. T. Baležentis, dr. Ž. Gedminaitė-Raudonė,
E. Ribašauskienė. Nuotoliniu būdu dalyvauja dr. V. Simonaitytė

Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama mokslinių straipsnių, kuriuose aptariami konkretūs moksliniai metodai ir problemos. Šiemet instituto darbuotojai paskelbė didesnės apimties mokslo leidinius – monografijas, kuriose sistemiškai nagrinėjami kompleksiniai žemės ūkiui kylantys iššūkiai. Tai yra pirmieji Lietuvos institucijose dirbančių autorių parengti moksliniai leidiniai, sistemiškai nagrinėjantys žemės ūkio ekonomikos ir darnios kaimo plėtros klausimus, kuriuos išleido tarptautinės grupės „Springer“ leidyklos.

 

Žemės ūkio ekonomikos tyrimai

Monografijoje „Structural Change, Productivity, and Climate Nexus in Agriculture: An Eastern European Perspective“ (Struktūrinių pokyčių, produktyvumo ir klimato sąveika žemės ūkyje: Rytų Europos požiūris) nagrinėjamos žemės ūkio sektoriaus raidos problemos. Daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių žemės ūkio sektoriams. Knygą sudaro keturi skyriai, kuriuose aptariami specifiniai žemės ūkio vystymo klausimai.

 

Pirmajame monografijos skyriuje (autorė – prof. Dalia Štreimikienė) nagrinėjama darnios raidos raiška žemės ūkio politikoje. Aptariami pagrindiniai išteklių naudojimo ir poveikio gamtinei aplinkai klausimai, susiję su žemės ūkio sektoriumi. Šiame kontekste analizuojamos Europos Sąjungos politikos priemonės.

Antrajame knygos skyriuje (autorius – prof. Tomas Baležentis) aptariamos gamybinio efektyvumo vertinimo metodologinės prielaidos. Daugiausia dėmesio skiriama ribiniams metodams, t. y. gamybos funkcijų analizei. Empiriniame tyrime palyginamas Europos Sąjungos valstybių žemės ūkio sektorių veiklos efektyvumas, taikant skirtingus metodus.

Trečiajame leidinio skyriuje (autorė – dr. Nelė Jurkėnaitė) apžvelgiami struktūriniai žemės ūkio sektoriaus pokyčiai Europos Sąjungoje. Nagrinėjamos ekonominių rodiklių kaitos tendencijos Europos Sąjungos, valstybių narių ir subsektorių lygmenimis. Šio pobūdžio tyrimai remiasi indeksų metodais.

 

Ketvirtasis darbo skyrius (autorė – dr. Vida Dabkienė) remiasi pėdsako metodika, vertinant žemės ūkio veiklos poveikį gamtinei aplinkai. Naudojantis ūkių lygmens duomenimis, sudaromi pėdsako rodikliai, atspindintys įvairių ūkininkavimo procesų (technologijų) poveikį gamtinei aplinkai. Tyrimo rezultatai atskleidė įvairių ūkininkavimo krypčių poveikį gamtinei aplinkai Lietuvoje.

Ši monografija yra vertinga tiek kaip šaltinis, kuriame susisteminti teoriniai žemės ūkio produktyvumo, darnos ir struktūrinių pokyčių vertinimo principai, tiek kaip empirinė studija, skirta Europos žemės ūkiui. Knyga parengta, vykdant aukšto lygio MTEP projektą (vadovas – prof. T. Baležentis). Jo metu taip pat publikuota daugiau nei 10 straipsnių tarptautiniuose leidiniuose: „European Journal of Operational Research“, „Business Strategy and the Environment“, „German Journal of Agricultural Economics“, „Decision Sciences“.

 

Kaimo plėtros tyrimai

Monografiją „Rural Economic Developments and Social Movements: A New Paradigm” (liet. „Kaimo ekonominė raida ir socialiniai judėjimai: nauja paradigma“) išleido Palgrave Macmillan leidykla. Penkerių metų trukusius dr. Ritos Vilkės, dr. Dalios Vidickienės, dr. Živilės Gedminaitės-Raudonės, dr. Vitalijos Simonaitytės ir Erikos Ribašauskienės tyrimus apibendrinanti monografija jau yra prieinama tiek elektroniniu, tiek spausdintu formatu. Monografijoje diskutuojama apie naujus požiūrius ir sėkmės veiksnius, kurie yra gyvybiškai svarbūs dabartinei kaimo socialinei ir ekonominei raidai bei politikos pokyčiams, daugiausia dėmesio skiriant inovatyvios, tvarios ir įtraukios kaimo vystymo paradigmos reikalavimams. Politikos formavimas „iš apačios į viršų“, saviorganizacija, kūrybiškas žinių panaudojimas kaimo vietovėse ir daugelis kitų inovacijų kaime šioje monografijoje gvildenamos remiantis naujųjų socialinių judėjimų teorijomis, kurios padeda paaiškinti kaimo raidos paradigmos pokyčius.

 

Monografijoje atskleidžiama, kaip XXI amžiaus kaimo vystymo varomosios jėgos telkiasi ties pagrindiniais pokyčių iniciatoriais, kuriais yra ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojai. Politines diskusijas dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir Europos žaliojo kurso iliustruoja atvejų tyrimai. Monografija skirta plačiajai skaitytojų auditorijai, besidominčiai moksliniais, politiniais ir praktiniais atradimais, susijusiais su inovacijomis kaimo vietovėse ir jų taikymo galimybėmis ateityje.

Atsiliepimus apie monografiją pateikė Europoje gerai žinomi kaimo raidos problemų tyrinėtojai: Europos kaimo plėtros tinklo prezidentas ir Lenkijos mokslų akademijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros instituto profesorius dr. Pawel Chmielinski, Jungtinės Karalystės James Hutton Instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, H2020 SIMRA projekto „Social Innovation in Marginalised Rural Areas“ koordinatorė profesorė dr. Maria Nijnik ir Slovakijos mokslų akademijos Geografijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vladimír Székely.

Baležentis, T., Štreimikienė, D.;
Jurkėnaitė, J.; Dabkienė, V. (2021). Structural Change, Productivity, and Climate Nexus in Agriculture: An Eastern European Perspective. Springer, Cham. 259 p. ISBN 978-3-030-76802-7. https://doi.org/10.1007/978-3-030-76802-7

Vilkė, R., Vidickienė, D., Gedminaitė-Raudonė, Ž., Simonaitytė, V., Ribašauskienė, E. (2021). Rural Economic Developments and Social Movements. A New Paradigm. 266 p. ISBN 978-3-030-71982-1. https://doi.org/10.1007/978-3-030-71983-8.

 

Prof. Tomas Baležentis

Autoriai yra Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo plėtros instituto mokslininkai

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.