Kuriamas naujas visuomenei svarbių problemų sprendimo finansavimo įrankis – misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos. 
Lapkričio 30 d. Sumanios specializacijos koordinavimo grupė pritarė 6 misijų krypčių tolimesniam plėtojimui. Planuojama, kad iš jų metų pabaigoje bus atrinktos ir patvirtintos 3 prioritetinės Lietuvos misijų programos, kurioms įgyvendinti numatoma skirti 63,7 mln. eurų iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.
„Misijų programas inicijuojame siekdami ne tik kryptingai investuoti į mokslą ir inovacijas, bet ir sutelkti stipriausius partnerius bendram tikslui – aktualiausioms šių dienų problemoms spręsti. Kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija kuriame misijų finansavimo modelį, kuriuo stiprinsime mokslo ir verslo gebėjimus kurti aukšto lygio mokslą bei mokslu grįstas technologijas, ir taip prisidėsime prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Lietuvos misijų programų iššūkius bus pakviesti spręsti mokslas ir verslas, veikiantys sumanios specializacijos svarbiausiose srityse: sveikatos technologijos ir biotechnologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos, technologijos bei informacinės ir ryšių technologijos. Misijų programos skirtos mokslo laboratorijose sukauptų žinių spurtui į rinką, į iššūkius nukreiptos ekosistemos auginimui ir stiprinimui, sutelkiant mokslininkus bendram darbui ir bendradarbiavimui su verslu. Misijų programos skatins jungtis į konsorciumus partnerius iš įvairių sektorių. Tai sudarys galimybę kompleksiškai pažvelgti į visuomenei aktualiausių problemų sprendimą, įtraukiant ir pačią visuomenę, nevyriausybines organizacijas, savivaldybes, mokslo ir verslo parkus.
Inicijuojant Lietuvai aktualias misijų programas, atsižvelgiama į Europos Sąjungos (ES) mokslo ir inovacijų programą „Europos horizontas“. Joje – net 5 misijos, numatančios iki 2030 m. pasiekti konkrečių tikslų: pagerinti gyvenimo kokybę 3 mln. vėžiu sergančių žmonių ir jų šeimų, padidinti 150 regionų ir bendruomenių atsparumą klimato kaitai, išsaugoti 30 proc. ES jūrinės teritorijos ir atkurti 25 000 km laisvai tekančių upių, sukurti 100 klimatui neutralių ir išmanių miestų bei 100 laboratorijų gerai dirvožemio būklei užtikrinti.
Misijų programos kuriamos ne tik pasitelkiant konsultacijas su ekspertais ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vyriausybės kanceliarija šią vasarą ir rudenį vykdė misijoms skirtas viešąsias konsultacijas, kuriose dalyvavo mokslo, verslo, nevyriausybinio sektoriaus atstovai, kiti socialiniai partneriai, aktyvūs visuomenės nariai. Viešųjų konsultacijų metu pateiktos 84 idėjos misijų temoms. Šias idėjas analizavo abiejų ministerijų sudaryta komisija, pasitelkdama Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą ekspertiniam vertinimui organizuoti.
Pirmajame misijų idėjų atrankos etape temos sugrupuotos atsižvelgiant į siekiamą socioekonominį poveikį ir sumanios specializacijos prioritetus. Į ekspertų sudarytą išplėstinį temų sąrašą pateko tokios idėjos, kaip poveikio klimato kaitai mažinimas, visuomenės skaitmeninių kompetencijų ugdymas, sveika gyvensena ir kt.
Antrajame misijų programų formavimo etape sugrupuotas temų sąrašas buvo perduotas teminių sričių ekspertams. Temos įvertintos pagal misijų komisijos numatytus kriterijus, kurie apima ne tik problemos aktualumą, pagrįstumą, siekiamą poveikį, bet ir Lietuvos potencialą įgyvendinti misiją, galimybes pritraukti papildomą finansavimą iš verslo ar tarptautinių programų.
Sumanios specializacijos koordinavimo grupė atrinko 6 perspektyviausias temas tolimesniam darbui. Tai kibernetinis saugumas, skaitmeniniai sprendimai viešajam sektoriui ir visuomenei iš informacinių ir ryšių technologijų sumanios specializacijos prioritetinės srities; sumani pramonė. žalia energija iš pažangios gamybos srities, sveika gyvensena, sveikatos technologijos iš sveikatos ir biotechnologijų sumanios specializacijos prioritetinės srities.
Numatoma, kad iki šių metų pabaigos Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba, įgaliota Vyriausybės, patvirtins 3 pirmąsias prioritetines misijas, kurios bus pradėtos įgyvendinti 2022 m. Konkursiniai programų kvietimai planuojami pavasario pabaigoje. Pirmosios trys misijos bus vykdomos 2022–2026 m. ir finansuojamos iš plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų. Misijoms įgyvendinti Vyriausybė numato skirti 63,7 mln. eurų: iš jų 21 mln. eurų – MTEPI veiklai, 42,7 mln. eurų – infrastruktūrai.
Misijas įgyvendins konkurso būdu atrinkti mokslo ir verslo konsorciumai, sudaryti iš mokslo ir studijų institucijų bei verslo subjektų. Pagrindiniai konsorciumo dalyviai galės būti mokslo ir studijų institucijos, galinčios užtikrinti aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklą, turinčios kritinę tyrėjų masę ir bazinę infrastruktūrą, bei verslo subjektai, imlūs MTEPI veiklai ir galintys finansiškai prisidėti prie misijų projektų įgyvendinimo.
Siekiant kuo mažesnės biurokratinės naštos, atrinktų misijų konsorciumams bus skiriamas finansavimas 5 metams infrastruktūrai įsigyti ir konsorciumo pasirinktai MTEP strategijai įgyvendinti per vieną agentūrą. Įgyvendinant misijų programas, siekiama kryptingai padidinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą ir sukurtų mokslo rezultatų pritaikymą praktikoje, bendradarbiaujant su Lietuvos įmonėmis.