Fagradalsfjalio ugnikalnis išsiveržė negyvenamoje vietovėje, tačiau tik 40 km atstumu nuo Islandijos sostinės Reikjaviko. Kaip vietiniai gyventojai gali ramiai gyventi, statyti namus ir kurti šeimas, kai gyvena ugnikalnių saloje? „Reikjavikas nėra niekuo ypatingas: gali susidaryti lūžis ir ten – pačiame miesto centre – susiformuotų gražus ugnikalnis“, – sako VU geologas prof. Andrejus Spiridonovas.
Pasak profesoriaus, tokie įvykiai žymiai retesni nei vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė, tačiau kažkuriai kartai nepasiseks: bėgant laikui, tikimybė, kad miesto centrą padengs karšta lava, artėja prie vieneto. „Islandai turi schemą, kaip per kelias valandas galima iš bet kurios šalies vietos evakuoti visus gyventojus“, – pasakoja Gamtos tyrimų centro geologė ir VU docentė dr. Gražina Skridlaitė.
Kokie ženklai išduoda artėjantį naujo ugnikalnio išsiveržimą? Galbūt įmanoma pakeisti lavos kryptį, išsprogdinus kraterį? Kokie metodai bei scenarijai patys efektyviausi, siekiant išsaugoti žmonių gyvybes bei turtą?
Daugiau apie tai žiūrėkite laidoje „Mokslo sriuba“:
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius bei www.mokslosriuba.lt.