Minint mokslininkės, archeologės Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines, lapkričio 25 d. Lietuvos medicinos biblioteka pakvietė į jos atminimui skirtą popietę, kurioje pranešimus skaitė teatrologė ir mokslininkės biografė Kornelija Jankauskaitė bei JAV lietuvis, gydytojas neurologas ir menininkas dr. Audrius V. Plioplys.
Jis organizuoja prof. M. Gimbutienės atminimui skirtas paskaitas Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2018 m. finansavo pirmąją viešą paskaitą, kuri įvyko Čikagos universiteto Rytų institute. Dr. A. V. Plioplys prisipažino rizikavęs, į paskaitą pakviesdamas lektorių, buvusį artimą prof. M. Gimbutienės mokslinių tyrimų bendradarbį Koliną Renfriu, vėliau tapusį jos pagrindiniu oponentu ir net priešininku. Ir štai profesorės atminimo paskaitoje jis viešai prisipažino klydęs, nes naujausi tyrimų rezultatai patvirtino prof. M. Gimbutienės teoriją.
A. V. Plioplys pasakoja, kad jam labai didelį įspūdį padarė vienas profesorės brėžinys iš knygos ,,Lietuvos archeologija“ (1961). Pagal šį brėžinį jis išdėstė akmenis, nufotografavo ir taip sukūrė meno darbą. Kurdamas darbus ant akmenų, menininkas pagerbė profesorės atminimą.
A. V. Plioplys gimė Toronte (Kanadoje), o vėliau su tėvais persikėlė į Čikagą (JAV). Ten jis gyvena iki šiol. Puikiai kalba lietuviškai. Tėvai visuomet tikėjo, kad jis grįš į Lietuvą. Pradėjęs eiti į mokyklą, Andrius nemokėjo nė vieno angliško žodžio, todėl šios kalbos jam teko mokytis. Lietuvoje pirmą kartą
A. V. Plioplys lankėsi 1989-aisiais. Jis pripažįsta, kad Lietuvoje neurologinė diagnostika ir gydymas visiškai atitinka šiuolaikinius standartus.
Dr. A. V. Plioplys žinomas ne tik dėl savo medicininių atradimų, bet ir dėl ryškaus indėlio į meno pasaulį. Jau daug metų jis sugeba derinti gydytojo ir menininko profesijas. Daugiau kaip 30 metų jis gydė vaikus ir suaugusius, sergančius neurologinėmis ligomis – nuo autizmo ir cerebrinio paralyžiaus iki Alzheimerio ligos. Įsteigė šių ligų tyrimų laboratorijas ir skyrius ligoninėse.
A. V. Plioplys vienas pirmųjų pradėjo autizmo imunologinių priežasčių tyrimus ir yra imunine sistema pagrįstos gydymo programos pradininkas.
„Menas – mano sielos dalis“, – sako A. V. Plioplys. Daile jis susidomėjo dar vaikystėje, stebėdamas, kaip draugas tapo paveikslus aliejiniais dažais. Būdamas medicinos studentu, pats pradėjo tapyti. Todėl net baigdamas studijas medicinos mokykloje svarstė, ką toliau studijuoti – mediciną ar meną. Vis tik baigė medicinos magistratūrą. Susitaupęs pinigų, persikraustė į Vašingtoną ir ten trejus metus atsidėjo menui. Tyrinėjo M. K. Čiurlionio darbus, parašė daug straipsnių, kuriuos vėliau sudėjo į vieną knygą. Vėl grįžo į Mayo kliniką, kur tęsė neurologijos studijas. Tada suprato, kad galima derinti meną ir neurologiją. Daugiau nei 40 metų A. V. Plioplys tyrinėja mąstymo, minties ir sąmonės ištakas mene. Tapo aliejiniais dažais. Jau daugiau kaip dvidešimt metų meno darbams naudoja kompiuterį. Šiais metais savo darbus perkėlė ant šilko.
Į vieną darbą A. V. Plioplys įtraukia daug skirtingų nuotraukų, kurias pakeičia, sukurdamas naują vaizdą. Jis taip atskleidžia savo meno darbų specifiką: „Mano darbams būdingas daugiasluoksniškumas: keli neuroanatominiai, neurofiziologiniai bei meniniai sluoksniai surenkami, modifikuojami ir sumaišomi, taip atskleisdami gilesnius minčių ir prisiminimų klodus. Meno kūriniuose naudojami mano paties smegenų magnetinio branduolinio rezonanso tomografijos ir elektroencefalogramos vaizdai yra susipynę ir persidengę. Būtent iš tokio ir panašaus neuronų tinklo sudėtingumo ir atsiranda mūsų žodžiai, mintys, sąmonė.“
A. V. Plioplio tėvų tikėjimas sugrįžti į Lietuvą giliai įsirėžė jo atmintyje ir paskatino mąstyti apie grįžimą į tėvų žemę. Jis planuoja sukurti meninę akmenų instaliaciją Marijampolėje, aptarė galimybes įsteigti neuromeno centrą Lietuvoje. Pasak menininko, tai būtų gyvas muziejus, kuris ne kauptų, bet kurtų naują medžiagą.
Su dr. A. V. Pliopliu Lietuvos medicinos bibliotekoje susitinkame jau trečią kartą. Čia jis lankėsi praėjusių metų rugsėjo mėnesį. 2019 m. bibliotekoje veikusioje parodoje „Atminties gijos“ buvo eksponuoti jo kūriniai, o šiemet buvo pristatyta paroda „Šilko NeuroMenas“.
Janina Valančiūtė
Autorė yra Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotoja, „Mokslo Lietuvos“ redakcinės kolegijos narė