Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugos – aktualios kiekvienam. Ištikus bėdai, bet kuris asmuo gali kreiptis į medikus. Siekdami įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę Lietuvoje, Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų mokslininkai atliko pacientų tyrimą, kuris parodė aktualiausias teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų problemas. Tyrimas atskleidė, kad COVID-19 pandemija turėjo reikšmingą pokytį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo vertinimui.
Kaip dažnai kreipiamės į medikus?
Lietuvos gyventojus galima vadinti aktyviais sveikatos sistemos naudotojais: apklausos duomenys rodo, kad maždaug pusei respondentų 2–3 kartus per metus prireikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. 44 proc. tiriamųjų atsakė, kad pas pirminio lygio gydytojus (šeimos, vaikų ligų gydytojus, ginekologus, chirurgus) apsilanko bent kartą per metus. Į juos dažniausiai kreipiasi vaikai, vyresnio amžiaus ir kiti nedirbantys piliečiai. Gydytojų specialistų konsultacijų bent kartą per metus prireikia daugiau nei pusei apklaustųjų, o specializuotų aukšto lygio paslaugų reikia kas penktam respondentui. Didžioji dalis jaunesnio amžiaus (18–44 m.) piliečių dažniausiai kreipiasi dėl ūminių ligų, o vyresnio amžiaus (55–64 m.) asmenys – dėl vaistų ar procedūrų skyrimo.
Mažiausiai Lietuvos piliečių lūkesčius atitinkančios paslaugos yra:
1) registracija, patekimas pas gydytojus;
2) slaugytojų (įskaitant procedūros kabinetų) paslaugos;
3) gydytojų specialistų konsultacijos (antrinio lygio paslaugos).
Vis dėlto galima teigti, kad didžioji dalis sveikatos priežiūros paslaugų atitinka pacientų lūkesčius: 5 iš 8 tyrimo metu vertintų paslaugų teigiamai įvertino daugiau kaip du trečdaliai respondentų. 70 proc. respondentų konstatuoja, kad, turėdami kontaktų su sveikatos priežiūros įstaigomis, nesusidūrė su problemomis.
MRU Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė prof. dr. Birutė Mockevičienė teigia, kad „tyrėjus nustebino atotrūkis tarp pacientų lūkesčių ir esamos padėties, vertinant gydytojų bendravimą su pacientais“. Apie 70 proc. respondentų mini dalykišką gydytojų elgesį, tačiau pasirodo, kad daugiau nei du trečdaliai pacientų pageidautų būtent dėmesingo ir empatiško bendravimo būdo. Apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė respondentų jaučiasi taip, tarsi gydantis gydytojas dažniausiai arba visai neatsižvelgia į paciento nuomonę, priimdamas sprendimus dėl tyrimų, gydymo metodo parinkimo.
Paslaugų prieinamumo vertinimas krito pandemijos metu
Pacientų nuomone, vertinant pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę pagal veiksnius, aukščiausiu balu (3,9 iš galimų 5) buvo įvertintas fizinis pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas. Organizacinis prieinamumas ir paslaugų teikimo greitis bei informacinis prieinamumas įprastomis sąlygomis įvertinti atitinkamai 3,4 ir 3,5 balo, tačiau šis vertinimas labai krito COVID-19 pandemijos metu. Tai byloja apie pacientų netenkinantį šių paslaugų teikimo perorganizavimą į nuotolinį paslaugos teikimą ir ne itin veiksmingą pacientų informavimą apie paslaugų teikimo pokyčius. Du trečdaliai apklaustųjų labai gerai arba gerai vertina pirminės sveikatos priežiūros medikų kompetenciją. Prasčiausiai iš visų veiksnių vertinama šių paslaugų fizinė aplinka: patalpos, infrastruktūra, medicinos ir diagnostikos įranga.
Pirminio, antrinio ir tretinio lygio SPP kokybės vertinimų vidurkis svyruoja nuo 3,4 iki 3,6 balo (iš maksimalių 5 balų). Šeimos gydytojų (pirminio lygio) paslaugas labai gerai arba gerai įvertino apie pusė respondentų (52,2 proc.), specializuotų aukšto lygio specialistų (tretinio lygio) paslaugas palankiai įvertino 57,6 proc. respondentų. Gydytojų specialistų (antrinio lygio) teikiamas paslaugas didesnė dalis (55,6 proc.) pacientų vertina vidutiniškai.
Remiantis mokslininkų atliktos apklausos duomenimis, galima teigti, kad Lietuvoje SPP teikimo sistema tyrimo atlikimo metu, pacientų požiūriu, vertinama kaip funkcionuojanti nepakankamai kokybiškai ir čia reikia pokyčių.
Skirtingo amžiaus pacientai vertina skirtingai
Tyrimo rezultatai parodė statistiškai reikšmingus SPP kokybės vertinimų skirtumus tarp skirtingų amžiaus grupių. Pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas jaunesni respondentai vertina daugiau kritiškai, o aukščiausiai šių paslaugų kokybę vertina 65 m. ir vyresni asmenys. Tačiau tretinio lygio SPP kokybės vertinimai – žemiausi 55–64 m. amžiaus grupėje, o aukščiausi – kaip tik jaunesnių pacientų (18–24 m.) amžiaus grupėje.
Orientacija į pacientą laikoma vienu svarbiausių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės aspektų, todėl labai svarbu, kad pacientų nuomonės tyrimai pagal paciento kelionės „stoteles“ būtų atliekami periodiškai, sutelkiant dėmesį į svarbiausius tobulintinus šios priežiūros teikimo proceso komponentus.
Šis pacientų tyrimas – nuo 2020 m. liepos 15 d. vykdomo projekto „Pacientų įtraukties instrumentai sveikatos paslaugų kokybei gerinti“ dalis, kuris finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba. Projektą vykdo MRU tyrėjai: Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė prof. dr. Birutė Mockevičienė, Gyvenimo kokybės laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Vaida Servetkienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto doktorantas Andrejus Černovas bei kiti VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų tyrėjai. Projektu siekiama sukurti vertinimo instrumentus ir juos įdiegti į elektroninę sistemą, kad bet kuris pacientas galėtų įvertinti suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Ši sistema turėtų paskatinti pacientus išreikšti savo nuomonę apie gautas paslaugas ir patirtį sveikatos priežiūros sistemoje, nes tai lemtų kokybiškesnes Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugas ateityje.
Daugiau informacijos apie atliktą tyrimą suteiks Mykolo Romerio universiteto Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė prof. dr. Birutė Mockevičienė, mob. +370 610 02511.
Jurga Strimaitienė