Prieš 130 metų, 1892 m. sausio 13 d., Rokiškio rajone, Paupės vienkiemyje, gimė būsimasis gydytojas fiziologas, alergologijos Lietuvoje pradininkas ir mitybos mokslo kūrėjas profesorius Vladas Lašas.
Nors, baigęs Peterburgo gimnaziją, V. Lašas pasirinko biologijos specialybę, lankė teisės, matematikos ir kitas paskaitas, jis buvo tvirtai apsisprendęs studijuoti mediciną ir po metų įstojo į Dorpato (dab. – Tartu) universiteto Medicinos fakultetą. ,,Mūsų gyvenimas – per trumpas, kad būtų galima blaškytis nuo vienos specialybės prie kitos. Specialybių keitimas dažniausiai daro žmogų diletantu, paviršutinišku“, – rašė atsiminimuose V. Lašas.
Pirmasis pasaulinis karas buvo sustabdęs studijas ir nubloškęs į frontą, tad universitetą baigė tik 1918 m. Grįžęs į Lietuvą, V. Lašas vertėsi privačia praktika, buvo paskirtas Rokiškio ligoninės direktoriumi, o 1920 m. paskirtas į Kauno karo ligoninės Terapijos skyrių. Tais pačiais metais išrinktas į Steigiamąjį Seimą. Dirbo ekonomikos, biudžeto ir finansų, darbo, socialinės apsaugos ir sveikatos komisijose. Vėliau buvo Pirmojo Seimo narys.
V. Lašas dirbo pedagoginį ir mokslinį darbą, parengė daug mokslo darbuotojų. 1921–1922 m. skaitė fiziologijos paskaitas Aukštųjų kursų studentams. Nuo 1922 m. iki mirties buvo Fiziologijos katedros vedėju. 1922 m. Kaune įsteigus universitetą, V. Lašas tapo Medicinos fakulteto tarybos nariu, buvo šio fakulteto sekretorius. 1924–1940 m. ir 1944–1946 m. – Medicinos fakulteto dekanas. Jam vadovaujant, 1933 m. buvo pastatyti Medicinos fakulteto rūmai Kaune, A. Mickevičiaus gatvėje.
Profesorius V. Lašas laikėsi nuostatos, kad, reikalaujant iš studentų, jog jie taptų gerais gydytojais, pirmiausia reikia jiems daug duoti. Nors profesoriaus paskaitos buvo labai įdomios, išraiškingos ir įtaigios, studentams fiziologijos kursas buvo sunkiausias. ,,Jei išlaikei pas prof. Vladą Lašą egzaminą, gali būti tikras, kad mediciną baigei“, – sakydavo jo studentai. Iš Rokiškio kilusi onkologė docentė Zofija Stukonienė prisiminė, kad studijų metais jos pagrindiniai mokytojai buvo profesoriai Vladas ir Janina Lašai, iš kurių ji sėmėsi žinių. Pasak docentės, šie mokytojai suformavo jos gyvenimo pagrindus.
V. Lašo pagrindinės mokslo darbų kryptys buvo susijusios su gyventojų mitybos ir anafilaksijos reiškinių tyrimais. Jis pirmasis Lietuvoje ėmė nagrinėti anafilaksijos klausimus: jos atsiradimą ir eigą bei paveldimumą, ištyrė anafilaksinio šoko intensyvumą. Dar trečiajame dešimtmetyje jis buvo vienu iš pirmųjų tyrinėtojų, kuris, registruodamas kraujospūdžio ir kvėpavimo pakitimus, palygino įvairių antigenų sensibilizuojantį poveikį ir įvairių gyvūnų anafilaksinį šoką. Jo medicinos daktaro disertacija (1926 m.) skirta anafilaksijai. V. Lašo iniciatyva 1963 m. Vilniuje buvo organizuotas vienas iš pirmųjų alergologinis kabinetas.
Profesorius V. Lašas laikomas ir mitybos mokslo kūrėju. Jis tyrė maisto produktų cheminę sudėtį ir energetinę vertę, analizavo Lietuvos gyventojų mitybos specifiką ir jos trūkumus. Atskirų Lietuvos gyventojų grupių mitybą lygino su kitų šalių gyventojų atitinkamų grupių mityba, siedamas ją su pragyvenimo lygiu, žmonių išsilavinimu ir žinių apie racionalią mitybą stoka. Profesorius propagavo racionalią mitybą, pabrėžė vitaminų svarbą. Aukštųjų kursų studentams buvo parengęs nurodymus gyventojų mitybai tirti.
Pirmąsias publikacijas paskelbęs 1911 m., V. Lašas aktyviai darbavosi mokslinės, pedagoginės, mokslo populiarinimo bei publicistikos baruose. Dar studijų metais rašęs straipsnelius sveikatos klausimais, vienas iš pirmųjų ėmėsi rašyti šios srities vadovėlius. 1923 m. išleido fiziologinės chemijos pratybų vadovėlį, vėliau – fiziologijos praktikos darbų ir fiziologijos pratybų priemones. Kartu su žmona patologe anatome Janina parengė anatomijos, fiziologijos ir higienos vadovėlį vidurinėms mokykloms, sulaukusį keleto leidimų. Parašė net 16 vadovėlių ir mokymo priemonių aukštosioms ir vidurinėms mokykloms. 1926 m. išleido monografiją ,,Anafilaksija“, kurią, kaip jau minėta, pirmasis Lietuvoje apgynė kaip disertaciją medicinos mokslų daktaro laipsniui įgyti.
Ypač svarbūs šie V. Lašo veikalai: ,,Fiziologijos praktikos darbai“ (su J. Šopausku, 1931 m.), ,,Vitaminai“ (su A. Gabrėnu, 1939 m.), ,,Mitybos mokslo pagrindai“ (1945 m.), ,,Žmogaus fiziologija“ (1965 m.). Jo mokslinės publikacijos buvo paskelbtos ir užsienio spaudoje. 1946–1961 m. Vladas Lašas buvo LTSR mokslų akademijos akademikas sekretorius, tikrasis šios Akademijos narys. Nuo 1948 m. – narys korespondentas. Jam buvo suteiktas LTSR nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.
Janina Valančiūtė
Autorė yra Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotoja