Per metus kiekvienas iš savo apygardos pajutome, kas vyksta su įmonėmis, įsikūrusiomis savivaldybėse.
Esu iš Alytaus, tad po kilusio geopolitinio skandalo su Kinija gavau kvietimų atvykti į įmones ir pratęsiau vizitus iki dabar. Alytuje situacija kelia nerimą. Jau dabar imamasi veiksmų, kaip reikės dirbti, stipriai pablogėjus santykiams su Kinija. Noriu pasakyti, kad taip pat palaikau Taivano nepriklausomybę, ir jokios kitos kalbos negali būti, tačiau, žinant bendrą situaciją, turime būti budrūs. Tokie, kaip yra visa Europa. Taivanas turi 24 milijonus gyventojų. Mes – apie 2,8 milijono ir tai yra vis krentantis skaičius. Emigracija, atėjus naujai valdžiai, vėl išaugo dėl nesaugumo, ekonominio nestabilumo.
Pradėkime nuo artimiausios kaimynės, Lenkijos, kuri, nelaukdama ir be konfliktų su toliausiai esančia šalimi Kinija, ėmėsi veiksmų stabilizuoti ekonomiką dėl išaugusių maisto produktų kainų, kol neiškilo dar didesnė grėsmė augti gyventojų skoloms už komunalinius mokesčius. Lenkijoje nuo 5 proc. iki nulio sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto prekėms. Lietuvai nepavyks sustabdyti žmonių srauto judėjimo į Lenkiją. Lenkija parodė, kad reikia tik politinio stuburo. O dabar išaugo labai didelė paskata ten apsipirkti, nes Lietuvoje PVM maisto prekėms yra 21 proc.
Deja, ministrų kabinetui rūpi ne tie reikalai, visos pajėgos mestos santykiams su Kinija. Sunkiai sekasi, kažkur buksuoja, kažkas nenusileidžia ir panašiai. Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas prof. Rimantas Rudzkis vienareikšmiškai dūrė: „Valdančioji dauguma viena, be Europos Sąjungos konsultacijos, ėmėsi iniciatyvos viską apversti aukštyn kojomis pagal save, neįvertindama rizikos, kas bus po to, nesitarusi, nenumačiusi skaudžių pasekmių ekonomikai.“
Jau kenčia didžiosios įmonės, stabdoma gamyba, ruošiamasi atleisti darbuotojus dėl prekių, krovinių strigimo. Ekonomikos ir inovacijų ministrės A. Armonaitės sprendimas nukentėjusioms įmonėms nuostoliams padengti skirti virš šimto milijonų eurų finansinę paramą, kuri, beje, būtų labiau reikalinga pensijoms ar mokytojų atlyginimams didinti, bet šiuo metu metama verslui nenumirti, yra tik centai. Ir tai ne toms įmonėms, kurios dirba su Vokietija ar Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) ir pan. JAV meta finansines pajėgas gelbėti tik savo įmones, kurios yra įsikūrusios Lietuvoje, ir tas, kurios tiekia produkciją JAV, bet ne kitoms, kaip bandoma „nupiešti“. Vakarų Europos importuotojai nenori turėti problemų su Kinija, nes ne vieną dešimtmetį yra jos gamybos partneriai. Per visą šį laikotarpį nė viena Europos Sąjungos šalis tiek nesužlugdė santykių, kaip tai per keletą dienų padarė valdantieji.
Negana to, kaistant geopolitinei situacijai, Lietuvos įmonės, taip pat ir Alytaus, jau pajuto importo trūkumus. AB „Snaigė“ prieš kelias dienas neteko didelės rinkos Ukrainoje, kadangi ji atsisakė pirkti šaldytuvus dėl pernelyg išaugusios kainos ir pasirinko kitą valstybę. Šiuo metu AB „Snaigė“ dirba per penkis šimtus darbuotojų. Mes padedame Ukrainai, bet ji taip pat vertina tikrovę. Alytuje kas ketverius–šešerius metus statomi nedideli daugiabučiai, kurie anksčiau užsipildydavo. Neseniai daugiabutis buvo pastatytas ir centre. Jam jau vieneri metai. Nepaisant to, jis vis dar yra neišpirktas, o tai jau kažką sako.
Robertas Šarknickas
Autorius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, rašytojas, publicistas