Seimas šių metų sausio 11 d. priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais sustiprinama Lietuvos mokslo taryba – ekspertinę ir patariamąją funkciją valstybės mokslo ir studijų politikos klausimais atliekanti ir pagal savo kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinanti institucija. 
Nustatyta, kad Lietuvos mokslo tarybos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija bus nebe Seimas, o Vyriausybė.
Įstatyme įtvirtinti šie Lietuvos mokslo tarybos veiklos tikslai:
– teikti Valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms siūlymus, išvadas bei rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, moksliniais tyrimais grįstų inovacijų, aukštojo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos formavimo ir įgyvendinimo;
– formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką;
– skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kokybę bei šios veiklos rezultatų perdavimą visuomenei;
– skatinti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę;
– organizuoti ir vykdyti programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas ar kitas priemones bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimus, mokslo ir meno doktorantūros bei mokslininkų stažuotojų ugdymo vertinimus, Lietuvos narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose vertinimus;
– Seimo ar Vyriausybės pavedimu atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose;
– skatinti mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje.
Lietuvos mokslo tarybą sudarys valdyba, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas, Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komitetas bei Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas ir administracija. Visi trys komitetai atliks patariamąsias ir ekspertines funkcijas.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininką penkerių metų kadencijai Vyriausybės teikimu skirs Seimas. Tas pats asmuo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku galės būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Priimtais pakeitimais sustiprinama Lietuvos mokslo tarybos valdyba, kurią sudarys 7 nariai, iš jų ne mažiau kaip pusė turės būti tarptautinės darbo patirties turintys mokslininkai. Valdybą penkerių metų kadencijai skirs Vyriausybė. Tas pats asmuo valdybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Lietuvos tyrėjai bus kviečiami dalyvauti
Lietuvos mokslo taryba jungiasi prie dviejų naujų „Nordforsk“ programų. Lietuvos tyrėjai šiais metais bus pakviesti teikti paraiškas ir dalyvauti dviejų tematikų tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose su kolegomis iš Šiaurės regiono šalių. Lietuvos mokslo taryba ir „Nordforsk“ memorandumą dėl finansavimo aprėpčių ir kitų konkursinių paraiškų sąlygų numato pasirašyti šių metų pirmą ketvirtį.
Preliminariai numatoma, kad būtų finansuojamas vienas tvaraus žemės ūkio ir klimato kaitos (angl. Sustainable Agriculture and Climate Change) tematikos konkurso projektas, koordinatoriui skiriant 150 tūkst. eurų ir partneriui – 100 tūkst. eurų, bei du ateities profesinio gyvenimo (angl. Future Working Life) tematikos projektai, kurių koordinatoriams bendrai galėtų būti skirta 150 tūkst. eurų, partneriams – 100 tūkst. eurų.
„Nordforsk“ yra Šiaurės Ministrų tarybos mokslinius tyrimus finansuojanti organizacija, skatinanti bendrus Šiaurės šalių mokslinius tyrimus ir mokslinių tyrimų infrastruktūrų veiklas. Už Šiaurės šalių ribų „Nordforsk“ veiklą plečia, bendradarbiaudama su Baltijos šalių mokslinius tyrimus finansuojančiomis institucijomis.
Lietuvos mokslo taryba ir „Nordforsk“ bendradarbiavo ir anksčiau. Taryba finansavo Lietuvos tyrėjų dalyvavimą „gyvųjų“ (inovacijų) laboratorijų tyrimų projektuose bei inovacijų projektuose sveikatos ir gerovės srityje. „Nordforsk“ vykdo įvairių mokslo sričių tyrimų finansavimo programas, apimančias žalio auginimo, sveikatos ir gerovės, migracijos ir integracijos, bioekonomikos, akvakultūros ir kitas tematikas. Lietuvos mokslo tarybos svetainėje kviečiame susipažinti su „Nordforsk“ programų sąrašu.
Tyrėjų paraiškų konkursams papildomai – 8,5 mln. eurų biudžeto lėšų
Lietuvos mokslo taryba nuo šių metų daugiau kaip 8,5 mln. eurų biudžeto lėšų skirs stiprinti populiariausius tyrėjų paraiškų konkursus bei užtikrinti dalies jų tęstinumą, baigiantis 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų periodo finansavimui. Vietoje ilgą laiką buvusių 15,8 mln. eurų biudžeto lėšų, skirtų mokslo konkursiniam finansavimui, tyrėjams šiais metais Taryba paskirstys per 24 mln. eurų.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Romas Baronas pranešė, kad pirmą kartą nuo 2016 m. daugiau nei trečdaliu išaugo Tarybos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos mokslo konkursiniam finansavimui: „Gerų žinių turime visiems tyrėjams. Siekiame adekvatesnio finansavimo labai aktyviai tyrėjų dalyvaujamuose mokslininkų grupių projektų konkursuose ir išspręsti itin palankiai tyrėjų vertinamų ir mokslinei karjerai svarbių finansavimo priemonių tęstinumą, nutrūkus Europos Sąjungos fondų investicijų lėšoms.“
Nuo šių metų didinamas mokslinių grupių inicijuotų mokslinių tyrimų projektų finansavimas. Šių projektų konkursai yra vieni didžiausių, jiems vidutiniškai pateikiamos daugiau nei 7 paraiškos į vieną finansuojamą vietą, o sėkmės rodiklis tesiekia 12–13 proc., todėl Taryba šiais metais finansuos daugiau labai gerai ekspertų įvertintų projektų, kurie buvo pateikti rudenį įvykusiam 11 paraiškų konkursui. Numatoma, kad konkurso sėkmės rodiklis šiais metais augs dvigubai.
Bus tęsiamos iki šiol Europos Sąjungos lėšomis finansuotos podoktorantūros stažuotės, konkursinė doktorantūra ir studentų moksliniai tyrimai vasaros ir semestro metu. 2022 m. šių projektų konkursams iš biudžeto bus skirta atitinkamai beveik 2 mln. eurų.
Didėjantys asignavimai leis tęsti ir kitas tyrėjų vertinamas finansavimo priemones: skatinamąsias stipendijas doktorantams, paramą doktorantų išvykoms, mokslo asociacijoms, mokslo renginiams ir paskelbti mokslinius rezultatus. Taip pat bus užtikrintas Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose, tokiose kaip Europos molekulinė biologijos laboratorija (EMBL), Europos socialinis tyrimas (ESS ERIC), Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) ir kitose. 2022 m. Taryba inicijuos naują konkursinę priemonę, skirtą mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros atnaujinimui. Kviečiame susipažinti su kvietimų teikti paraiškas planu, jis nuolat atnaujinamas. Parengė LMT visuomenės informavimo specialistė
Giedrė Kojelytė