Seimas atsisakė valstybinės kalbos, įrašant asmens vardus ir pavardes dokumentuose. Vardus ir pavardes bus galima pagrindiniame dokumento puslapyje įrašyti ir nevalstybine kalba. Įstatyme įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis, tačiau nustatytos ir išimtys. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu:
– jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ar pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
– jis vardą ar pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ar pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
– jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę;
– jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.
Šia išimtimi taip pat galės pasinaudoti ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų vaikai, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų. Už šį įstatymą (projektas Nr. XIIIP-535(2) balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 37, susilaikė 3 parlamentarai. Jei Respublikos Prezidentas pasirašys, priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas įsigalios 2022 m. gegužės 1 d.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Pataisomis įtvirtinta, kad nuo 2024 m. bus taikomi vienodi reikalavimai stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo, taip pat turės turėti nustatytą bent minimalų jų rezultatų vidurkį. Suvienodinti mokslo ir studijų finansavimo modeliai. Aukštosioms mokykloms galės būti skirtas papildomas finansavimas už studijų pasiekimus. Iki 20 proc. valstybės finansavimo studijoms galės būti skiriama už studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą, absolventų karjerą, studijų prieinamumą, paramos studijoms pritraukimą.
Seimas suteikė specialų statusą istorinės sostinės teritorijoms. Sausio 20 d. Seimas priėmė Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos gyvenamosioms vietovėms galės būti suteikiamas ne tik kurorto ar kurortinės teritorijos, bet ir istorinės sostinės teritorijos statusas. Istorinės sostinės teritorijos statusas galės būti suteikiamas gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims. Įstatyme Seimas sutarė įtvirtinti, kad istorinės sostinės teritorijos statusą turės Kauno senamiestis, Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, Vilniaus senamiestis, Kernavė ir Kernavės archeologinė vietovė, Trakai ir Senieji Trakai.
Seimas spręs, ar Lietuvos šauliams suteikti daugiau teisių. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo pristatytus Lietuvos šaulių sąjungos ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų pakeitimus, kuriais numatoma leisti pilnamečiams šauliams, išlaikiusiems šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo taisyklių egzaminus, naudoti prievartą, šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones Policijos ir Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymuose nustatytais pagrindais.
„Jau daugiau kaip metai Šaulių sąjungos nariai prisideda prie pandemijos ir migrantų krizės valdymo, kur tenka dirbti kartu su policijos pareigūnais, su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, su kariais, su KASP pareigūnais, su Viešosios saugos tarnybos pareigūnais. Dirbti tenka ranka rankon, daryti tuos pačius darbus, o įgaliojimų iš esmės neturi jokių, išskyrus tuos, kad būtinosios ginties rėmuose gali ginti save ar kitą žmogų, jeigu gresia pavojus gyvybei ar sveikatai. Manome, kad tokių įgaliojimų trūksta“, − pristatydamas naujas nuostatas sakė P. Saudargas.
Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad šauliai šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones gali naudoti Karinės jėgos naudojimo statute nustatytais pagrindais, t. y. bendraisiais karinės jėgos naudojimo bei būtinosios ginties pagrindais. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti pavasario sesijoje.
Atsakomybė už aplinkos teršimą. Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, patikslindamas atsakomybę už aplinkos teršimą. Šiuo metu galiojančiame kodekse nustatyta, kad bauda skiriama už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimą. Priimtomis pataisomis galiojantis teisės aktas yra papildytas, nustatant, kad bauda yra užtraukiama ir už transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą. Už šį nusižengimą bus baudžiama bauda asmeniui nuo 100 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 300 iki 500 eurų.
Kodeksas taip pat papildytas nauja nuostata, tai yra nusižengimu, už kurį būtų taikoma bauda. Tai yra transporto priemonių su sumontuotu gamintojo nenumatytu išmetamų teršalų neutralizavimo įrangos veikimui neigiamos įtakos turinčiu prietaisu ar įrenginiu, kuris išderina gamintojo numatytą neutralizavimo įrangos veikimą, eksploatavimas. Šis pažeidimas užtrauks asmeniui baudą nuo 300 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 750 iki 1 500 eurų.
„Rengti įstatymo projektą paskatino informacija, kad krovininiuose automobiliuose yra įmontuojama nelegali įranga, kuri leidžia nuslėpti į aplinką išmetamų nuodingų dujų kiekį, ir už šį nusižengimą nėra nustatytos atsakomybės. Dėl tokios įrangos naudojimo teršiama aplinka ir tuo kenkiama žmonių sveikatai, nesumokami visi privalomi mokesčiai, iškreipiama konkurencija (įrengus tokią sistemą, yra mažesnės eksploatavimo išlaidos, t. y. mažesnė paslaugos kaina kitų konkurentų atžvilgiu)“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė vienas pataisų iniciatorių Seimo narys Gintautas Kindurys.
Rinkimų sistemų peržiūra. Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta išanalizuoti Lietuvos rinkimų sistemas ir Seimui pasiūlyti reikalingus įstatymų pakeitimus, baigė darbą ir teikia svarstymui įstatymų paketą. Įstatymų projektais būtų stiprinamos politinės partijos, skaidrinamas rinkimų procesas ir atliekami kiti pakeitimai, kurių jau ilgai prašė rinkimų dalyviai ir Vyriausioji rinkimų komisija. Darbo grupė Seimo valdybai teikia naują konstitucinį įstatymą – Rinkimų kodeksą, taip pat juos lydinčius įstatymų projektus: Politinių organizacijų įstatymą, kuris pakeis dabar galiojantį Politinių partijų įstatymą, ir kelių Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymą.
Pasak darbo grupės vadovo, daugiausia dėmesio parengtuose įstatymų projektuose buvo skirta partijų sustiprinimui ir rinkimų proceso maksimaliam skaidrinimui. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras primena, kad Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas buvo priimtas dar 2012 m. pradžioje, jame, tarp kitų, buvo įrašytas ir Rinkimų kodeksas. Pasak S. Šedbaro, prireikė dešimties metų, kad įgyvendintume pareigą vienoje vietoje turėti visų valdžios grandžių, formuojamų rinkimais, įstatymą. Rinkimų kodekso konstitucinio įstatymo statusas įneš stabilumo į Lietuvos politinę sistemą. „Plačiai išdiskutavę ir priėmę šį kodeksą, jį keisti galėtume tik mažiausiai 85-iais Seimo narių balsais, t. y. tik pasiekę platų sutarimą parlamente.“
Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata, kuris taip pat dalyvavo darbo grupės veikloje, pabrėžė, kad Rinkimų kodekso pertvarka yra savalaikė ir buvo tiesiog būtina. Pasak jo, rinkimus reikėjo ir susisteminti, ir visą rinkimų sistemą nuskaidrinti. R. Lopata taip pat pabrėžė, kad rinkimai – Respublikos pamatas ir ateities gairės. Darbo grupei vadovavo Andrius Vyšniauskas, jos veikloje dalyvavo Seimo nariai Valentinas Bukauskas, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas, Vytautas Mitalas, Andrius Kupčinskas, Agnė Širinskienė, Raimundas Lopata, Rūta Miliūtė, Dalia Asanavičiūtė ir Rita Tamašunienė. Grupėje dirbo Seimo kanceliarijos darbuotojai, procese aktyviai dalyvavo ir Vyriausioji rinkimų komisija.
Seimo darbo grupė dėl rinkimų sistemų peržiūros iš esmės pritarė internetinio balsavimo įgyvendinimui ir atvėrė galimybes jį tinkamai ir aiškiai reglamentuoti, suderinti su Konstitucijoje įtvirtintais rinkimų principais, suvaldyti rizikos veiksnius.