Pataria VGTU prof. Dainius Jasaitis
Alekso Jauniaus nuotr.
Elektros kainos visoje Europoje muša rekordus. Priežasčių tokiam sparčiam elektros energijos kainų šuoliui yra ne viena: padidėjusios dujų kainos, vis augančios taršos leidimų kainos elektrinėms, šalta žiema, mažas vandens lygis ir pan. Deja, kylančios elektros energijos kainos atsispindi ir gyventojų sąskaitose už elektrą – įvairių apklausų duomenimis, daugiau kaip pusė gyventojų teigia pastebėję išlaidų didėjimą. Pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad dėl prasidėjusio karo Ukrainoje situacija artimiausiu metu taip pat negerės. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fizikos katedros profesorius dr. Dainius Jasaitis pataria, kaip, išaugus kainoms, sutaupyti elektros energijos.
Elektros energijos taupymo būdai
Pandemijos laikotarpiu pasikeitusios gyvenimo sąlygos taip pat prisideda prie išaugusių elektros energijos sąskaitų – dirbdami namuose ir ilgiau juose būdami, suvartojame ir daugiau elektros energijos. Nors išaugusios elektros energijos sąskaitos kelia nerimą, būdų taupiau naudoti elektrą tikrai yra. Apie kai kuriuos iš jų galbūt niekada nepagalvojome.
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tokius paprastus dalykus, kad reikia išjungti šviesą patalpose, kuriose nebūnama, ar perdegusias lemputes keisti taupančiomis energiją, nepalikti įjungtų elektros prietaisų miego ar budėjimo režimais. Daugelis nesusimąsto, kad elektros skaitiklis namuose dažnai sukasi net ir išjungus visus prietaisus. Dėl to kalti vadinamieji „energijos rijikai“ arba „energijos vampyrai“ – prietaisai, kurie ir nenaudojami gali sueikvoti, palyginti, nemažai elektros energijos. Nors prietaisu ir nesinaudojama, tenka mokėti už elektros energiją.
Mokslininkų duomenimis, nenaudojami, tačiau į elektros tinklą įjungti buitiniai prietaisai ir kiti įrenginiai sąskaitas už energiją gali padidinti 10–20 proc. Skaičiuojama, kad per metus jie gali „prisukti“ elektros nuo keliolikos iki kelių dešimčių eurų. Namuose tokių prietaisų turime daug: televizoriai, kompiuteriai, „Wi-Fi“ maršrutizatoriai, žaidimų konsolės, mikrobangų krosnelės, indaplovės, skalbyklės ir kiti. Norint sutaupyti, reikėtų ne tik juos išjungti, bet ir ištraukti iš kištukinio lizdo (rozetės). Net telefono kroviklis, paliktas elektros lizde, bet neprijungtas prie telefono, naudoja šiek tiek elektros: jei per valandą telefono įkroviklis, veikdamas budėjimo režimu, sunaudoja apie 1 W/h, per metus gali susidaryti apie 1 papildomą eurą už elektrą. Dar tiek pat gali sunaudoti ir kompiuterio nekraunantis kroviklis.
Keli eurai per metus gali atrodyti nedaug, tačiau, įvertinus, kad namuose į elektros tinklą paprastai yra sujungta gerokai daugiau „miegančių“ prietaisų, sąskaitos už elektrą gali reikšmingai išsipūsti.
Kas namuose sunaudoja daugiausia elektros energijos?
Didžiausi elektros energijos rijikai – senosios kartos prietaisai, pavyzdžiui, kineskopiniai televizoriai, monitoriai, kuriuos dar turi ne vienas Lietuvos gyventojas. Naujieji LED televizoriai elektros naudoja mažai, nes jie yra gaminami ir nuolat tobulinami, kad naudotų kuo mažiau elektros energijos. Pavyzdžiui, LED televizorius, veikdamas budėjimo režimu, per metus gali „prisukti“ elektros už 2–3 eurus (palyginimui – kineskopiniai televizoriai 5–6 kartus daugiau). Skaitmeninės televizijos priedėliai, įjungti į tinklą budėjimo režimu, gali sunaudoti dar po kelis eurus per metus vien dėl to, kad nenaudojami neišjungiami iš elektros lizdo.
Šiuolaikiniai nešiojamieji kompiuteriai, jei yra paliekami įjungti į kištukinį lizdą, o jų baterija – pilnai pakrauta, sunaudoja nedaug elektros. Pavyzdžiui, stacionarūs kompiuteriai budėjimo režimu gali sunaudoti elektros energijos ir už 15 eurų per metus, ypač, jei prie jų yra senojo tipo kineskopiniai monitoriai. Įvairiais skaičiavimais, veikdamas budėjimo režimu kompiuterio ekranas gali naudoti apie 12 W/h, kompiuteris – 20 W/h, modemas – 4 W/h.
Vienas didesnių energijos rijikų yra belaidžio ryšio (Wi-Fi) maršrutizatorius. Jo nenaudojant, pavyzdžiui, išjungus nakčiai, per metus galima sutaupyti iki 80–90 kWh elektros energijos. Nemažai energijos budėjimo režimu sunaudoja ir žaidimų konsolės – atjungus jas nuo elektros tinklo, būtų galima sutaupyti iki 8 eurų per metus.
Nereikia pamiršti ir buitinių prietaisų: mikrobangų krosnelės, indaplovės, skalbyklės, dulkių siurblių-robotų. Kiekvienas šių prietaisų miego režimu per metus gali sunaudoti elektros už maždaug 2–4 eurus. Sudėjus visus skaičius, priklausomai nuo namų ūkio, gali susidaryti gana nemaža suma.
Sutaupyti gali kiekvienas
Atskirti prietaisus, kurie naudoja elektros energiją, įjungti į tinklą miego ar budėjimo režimu, o kurie – ne, visai nesunku. Pavyzdžiui, jei mikrobangų krosnelė, indaplovė arba skalbyklė turi indikacinę lemputę, kuri dega esant budėjimo režimui, elektra naudojama. Jei nenaudojamas telefono ar kompiuterio pakrovėjas šyla, jis naudoja elektrą. Įvairūs elektros prietaisai naudoja elektrą miego režimu, nes turi įtampos transformatorius, elektroninius laikrodžius, lemputes ar kitus sprendimus.
Be abejo, pasinaudojus kompiuteriu, mikrobangų krosnele, indaplove arba pasižiūrėjus televizorių, kaskart atjungti juos nuo tinklo gali būti išties nepatogu, tačiau tai padaryti derėtų bent jau nesinaudojant buitiniais prietaisais ilgesnį laiką – išvykstant iš namų savaitgaliui arba atostogaujant. Tai padaryti derėtų ne tik dėl finansinių priežasčių, bet ir dėl saugumo – nuolat į elektros tinklą įjungtas ir be priežiūros paliktas prietaisas gali sukelti gaisrą. Kartu sumažinsime neigiamą poveikį aplinkai ir prisidėsime prie klimato kaitos stabdymo.
Parengė Neda Černiauskaitė, VGTU Komunikacijos projektų vadovė