Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale kovo 30 d. 18 val. atidaroma išeivijos lietuvio Henrio L. Gaidžio dovanotos kolekcijos eksponatų paroda.
Jos eksponatus Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei pusę amžiaus kaupė išeivijos lietuvis Henry Lazarus Gaidis, ilgą laiką dirbęs JAV teisėsaugos institucijose ir sistemingai domėjęsis Lietuvos Respublikos praeitimi. Šia proga jis specialiai atvyksta į Lietuvą ir dalyvaus parodos atidarymo renginyje.
Vertingiausi beveik toną sveriančios kolekcijos dalies eksponatai yra karinės tematikos. Tarp jų yra tarpukario Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava, ypač reti, pagal specialų užsakymą tarpukario Lietuvos kariuomenei pagaminti ginklai su išgraviruotais gediminaičių stulpais ir Lietuvos ginklų fondo žymenimis. Ne mažiau svarbi ir numizmatinė kolekcijos dalis, archyviniai ir rašytiniai šaltiniai, gausi ikonografinė medžiaga.
Vieno iš parodos kuratorių Tado Šėmos teigimu, dalis eksponatų į Lietuvą atvežti, jau rodyti daugybėje parodų, surengtų įvairiose pasaulio šalyse. Po Lietuvos okupacijos kai kurie ginklai buvo nacionalizuoti sovietų, o dalis jų į Ameriką pateko net iš Korėjos karo: „Henry Gaidis puikiai suprato, jog vyrai į karą išeina su ginklais, o sugrįžta su trofėjais. Tai jis tą matė dar vaikystėje, savo tėvams priklausiusiuose baruose, kuriuos mėgo lankyti ir iš karo grįžę kariai, ir lietuvių emigrantai. Susidomėjimas kolekcionavimu palaipsniui augo, todėl ir pastangos tapo vis kryptingesnės. Henris nuolat sekdavo spaudą, kur buvo rašoma apie kariškius, studijavo ir mirusių karininkų nekrologus, susisiekdavo su artimaisiais, prašydamas leidimo įsigyti jų asmeninius daiktus.“
Kryptingas kolekcionavimas H. Gaidžiui leido išsaugoti labai svarbią Lietuvos istorijos dalį. Šios kolekcijos vertę didina tai, jog dalies eksponatų istorijos yra žinomos ir įamžintos. Žinoma ir kam jie priklausė.
Kolekcijos tyrimas taps lankytojo patirtimi
H. L. Gaidžio kolekcija Lietuvos nacionalinį muziejų pasiekė dar 2020 metų pabaigoje, supakuota į daugiau nei 60 dėžių. Vien jos priėmimo ir aprašymo procedūros užtruko ilgiau nei metus. Muziejaus rinkinius papildė beveik aštuoni tūkstančiai vertybių. Nors išsamesni kolekcijos tyrimai dar nepradėti, jau dabar aišku, jog reikšmingą dalį sudaro unikalūs eksponatai ir muziejuje iki šiol neturėta medžiaga.
Muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė teigia, jog būtent kolekcijos dydis nulėmė parodos formatą: „Sukūrėme pirmąją tokio pobūdžio eksperimentinę parodą. Atidarymui parengėme didžiąją dalį kolekcijos, kad jos lankytojai padarytų savus atradimus. Šalia įrengtame tyrėjo kabinete pirmus tris parodos mėnesius darbuosis neįprastam eksperimentui pasiryžę tyrėjai. Su jų pagalba lankytojas galės stebėti archyvuose ir saugyklose vykstantį procesą, pamatyti, kaip mokslininkai tiria ir atskleidžia muziejui padovanotos kolekcijos turinį. Įdomiausi atradimai vėliau ir taps parodos dalimi.“
Dr. R. Kačkutė žada, jog kolekcijos tyrimo procesas, kurį galės stebėti ir lankytojai, bus vainikuotas keturiais naujais teminiais pasakojimais. Taip bus prakalbinti H. Gaidžio kolekcijos eksponatai, jiems bus suteiktas platesnis kontekstas.
Dizaineris ir uniformų restauratorius Giedrius Paulauskas gilinsis į kolekcijoje esančias tarpukario Lietuvos kariuomenės uniformų detales. Istorikas dr. Kęstutis Kilinskas analizuos karo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono Povilo Labanausko biografiją, istorikės Irena Mikuličienė ir dr. Ina Ėmužienė pažvelgs į karo ir emigracijos temą, lietuvių karo pabėgėlių istoriją, o istorikas Karolis Zikaras tyrinės Lietuvos kariuomenės ginklus ir lietuvišką simboliką. Kiekvieną tyrimą lydės ir jo rezultatų pristatymo renginys.
„Toks formatas leidžia į parodą žvelgti įvairiais aspektais – kviečia lankytojus betarpiškai tyrinėti H. Gaidžio kolekciją, atskleidžia jos mastą ir įvairovę, supažindina su mokslininkų tyrimais ir skirtingomis jų prieigomis, taip pat praskleidžia muziejininko darbą dažnai gaubiančią uždangą“, – pasakoja R. Kačkutė.
Paroda veiks iki metų pabaigos. Bilietus į parodą įsigiję lankytojai galės sugrįžti į ją net keletą kartų ir taip tapti kolekcijos tyrimo proceso liudininkais. Parengta pagal LNM viešųjų ryšių specialisto Armino Šileikio pranešimą