CERN projektai. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas dr. Andrius Kupčinskas ir jo pavaduotoja Orinta Leiputė 2022 m. vasario 6–8 d. lankėsi Ženevoje ir dalyvavo susitikimuose Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) būstinėje. Seimo nariai susitiko su CERN Baltijos valstybių grupės atstovais.
CERN BVG yra unikalus, pirmas tokio pobūdžio regioninio bendradarbiavimo darinys, kai keletas institutų bendradarbiauja ir koordinuoja su CERN susijusią veiklą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, laikydamiesi teisiškai apibrėžtos sistemos. Baltijos valstybių bendradarbiavimas švietimo ir mokslinių tyrimų srityje yra gyvybiškai svarbus, nes visos Baltijos valstybės yra atlikusios daug mokslinių tyrimų, sukaupusios žinių ir duomenų, tad kartu galėtų pasiekti dar daugiau. A. Kupčinskas patikino, kad „Baltijos Asamblėja toliau stebės Baltijos valstybių bendradarbiavimo su CERN raidą ir prašys vyriausybių prisidėti prie šio svarbaus tikslo įgyvendinimo“.
Baltijos Asamblėja yra priėmusi rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad parlamentai ir vyriausybės, taip pat Baltijos Ministrų Taryba buvo paraginti išnaudoti bendradarbiavimo su Europos branduolinių tyrimų organizacija potencialą, plėtojant mokslą, mokslinius tyrimus ir technologijas Baltijos valstybėse, ir tam iš valstybių biudžetų skirti atitinkamą finansinę paramą, kuri kiekvienoje šalyje būtų lygi šalies šiai organizacijai mokamam narystės mokesčiui. Aptarta galimybė, kaip sukurti Baltijos valstybių studentams skirtą CERN stažuočių programą.
Labai svarbu, kad Lietuva neapsiribotų tik asocijuotos CERN narės statusu, o siektų ir pilnos narystės. Finansiniai įsipareigojimai išaugtų, tačiau grąža būtų pastebimai didesnė. Turime susitelkti ir tikėtis, kad Lietuvos pasiekta pažanga, įgyvendinant CERN nustatytus projektus, bus pastebėta.
Biurokratinė našta. Pagal nuo sausio 1 d. įsigaliojusią tvarką, be kitų dalykų, mokyklos privalo visų smulkių sąskaitų duomenis suvedinėti į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. „Popierizmas atima iš mokytojo didžiulę dalį laiko. Įvairiausių ataskaitų, žurnalų, dienynų pildymas, veiklos planų ir kitokių dokumentų rengimas… Dalis jų – neišvengiami, bet daugelis jų – beprasmė biurokratija“, – piktinasi Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas.
Pedagogo patirties turintis parlamentaras vardija kasdienio biurokratizmo apraiškas mokytojų darbe. „Veiklos planai, mokinių instruktažų, supažindinimo su tvarkomis ir taisyklėmis pildymas, metodinės tarybos veiklos planai ir ataskaitos, darbo grupių protokolų pildymas, vidiniai įsivertinimo ir savianalizės dokumentai, mokinių pažangumo ir lankomumo analizės, naudingai veiklai naudojamų valandų ataskaita, mokinių pažangos lapai, olimpiadų, konkursų, pasiekimų ataskaitos, klasės socialinis planas, mokytojų darbo grafikų pildymas, visų planų įgyvendinimo ataskaitos ir dar daug kitokių dokumentų, kuriuos privalo pildyti pedagogas. Norint gerinti ugdymo rezultatus, daugiau laiko reikia skirti tiesioginiam mokytojo darbui, o ne lentelių pildymui“, – įsitikinęs T. Bičiūnas.
Parlamentaras su grupe frakcijos kolegų ėmėsi veiksmų, siekdami paremti Švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos ir mokyklų asociacijų reikalavimus, išdėstytus kreipimesi į Lietuvos švietimo tarybą, Vyriausybę, Seimą bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją „Dėl perteklinės biurokratijos apraiškų švietimo įstaigose“.
„Tūkstantmečio mokyklų projektas“ – mokyklų naikinimo priemonė? Seime spaudos konferenciją surengęs socialdemokratas Tomas Bičiūnas valdančiųjų pažadus sumažinti atotrūkį tarp mokyklų ir savivaldybių vadina akių dūmimu. Jo vertinimu, išreklamuotoji Tūkstantmečio mokyklų programa ne tik nesumažins atotrūkio, bet ir skatins jo gilėjimą: „Pati švietimo ministrė paaiškino, kad per keletą metų „atsiras“ pusantro šimto Tūkstantmečio mokyklų. Dabar mokyklų yra arti tūkstančio, o programoje dalyvaus 150. Ar verta sakyti, kad tokia „optimizacija“ kertasi su lygių galimybių principu? Valstybė, kaip ta pamotė iš pasakos, ruošiasi negailestingai taupyti miesteliuose ir kaimuose gyvenančių vaikų sąskaita. Jei mokykloje mažiau nei 200 mokinių – sėdėkite paraštėje.“ Parlamentaras priminė, kad vienas iš pagrindinių 2018 m. vykusio mokytojų streiko reikalavimų buvo mažinti mokinių skaičių grupėse, klasėse. Jo vertinimu, ministerija tyčia tarsi palieka savivaldybėms rinktis pačioms, kad vėliau visa kaltė kristų ant vietos politikų ar net mokyklų vadovų pečių.
Vilniaus universiteto docentas Liutauras Gudžinskas pažymi, kad dabartinė Vyriausybė labai mėgsta žodį „optimizacija“. Anot L. Gudžinsko, visą švietimo sistemą norima tvarkyti „buhalteriniais terminais“, o kai pagrindiniu matu tampa klasių ir mokyklų dydis, nieko gero nelauk: „Tai be galo siauras požiūris. Privalome galvoti apie mokymo ir mokytojų kokybę, apie vaiko socialinę, ekonominę aplinką, mokytojų profesijos patrauklumą. Vaiką gali tekti vežioti pirmyn atgal 50 km. Kaip toks ugdymas tam vaikui atsilieps? Tokiais užmojais valdantieji pamina nacionalinį susitarimą dėl švietimo.“
Rokiškio r. Juodupės gimnazijos direktorė Dainora Mineikienė sako, kad Tūkstantmečio mokyklų programoje pasigendanti būtent kokybės. Ji pažymi, kad sumanyta pertvarka palies labai daug vaikų. „Man visada skaudu, kai dėl pinigų „įsisavinimo“ pamirštamas vaikas. Vaikai, kuriems teks gyventi „tūkstantmečio“ užribyje, nukentės. Štai Rokiškyje ateity liks tik viena gimnazija. Dabar turime sutvarkytą mokyklų tinklą. Bet reformos vykdytojai paiso tik skaičių“, – su apmaudu konstatuoja mokyklos direktorė.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pažymi konservatorių reformos brutalumą. „Pasiekti gerų rezultatų didžiulėse klasėse yra neįmanoma. Sparčiai daugėja vaikų iš socialinės atskirties šeimų. Mokytojų darbo sąlygos darosi sunkiai pakeliamos. O ministerija tik žongliruoja skaičiais ir rodikliais. Yra daug mažų mokyklų, kurios bendruomenių yra vertinamos ir mylimos“, – pažymi
A. Navickas. Jis primena, kad, eidami į valdžią, konservatoriai žadėjo spręsti perpildytų klasių problemą.