Putino režimas bando prisidengti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos simboliais ir spalvomis. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjos (ESBO PA) žiemos sesijoje Vienoje (Austrijos Respublika) dalyvaujanti Seimo delegacijos pirmininkė Vilija Aleknaitė Abramikienė Nuolatinio komiteto posėdžio metu informavo apie ją pasiekusią sukrečiančią informaciją – Rusijos pajėgos invazijos metu bando pasislėpti už Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos spalvų.
„Ukrainos pasieniečiai ties Luhansku pamatė, kad juos atakuojančios karinės rusų grupuotės buvo prisidengusios ESBO vėliava ir ESBO simboliais, net panaudojo baltą ESBO automobilį su ESBO skiriamaisiais ženklais. Šią žinią vėliau patvirtino ir Ukrainos delegacijos vadovas“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė minėtos grupės lydere išrinkta V. Aleknaitė Abramikienė.
Seimo delegacijos vadovė ir Nuolatinio komiteto posėdyje iškėlė Europos liaudies partijos ir bendraminčių grupės posėdžio metu išsakytą mintį, kad įprastas bendradarbiavimas su Rusija negalimas. „Putinas pradėjo plataus masto karinę operaciją prieš Ukrainą ir tapo karo nusikaltėliu. Tik tuomet, kai rusai nustos kariauti, galimas santykių atnaujinimas.“ V. Aleknaitė Abramikienė atkreipė dėmesį į labai svarbius ESBO generalinės sekretorės Helgos Šmid (Helga Shmid) žodžius: „H. Šmid pasakė, kad Rusija prarado galimybę dialogui ir deryboms. Tai labai stiprus generalinės sekretorės pasakymas.“ Tik Baltarusijos ir pačios Rusijos atstovai dėl pradėto karo kaltino Vakarus, kartodami V. Putino žodžius.
Atsižvelgiant į naujausius įvykius, į šios dienos žiemos sesijos darbotvarkę įtraukti nuotoliniai debatai, kuriuose savo poziciją galės išreikšti ne tik delegacijų vadovai, bet ir visi Asamblėjos nariai.
Įvesta nepaprastoji padėtis. Į neeilinę sesiją susirinkę Seimo nariai, atsižvelgdami į Respublikos Prezidento dr. Gitano Nausėdos vasario 24 d. dekretą, patvirtino nepaprastąją padėtį Lietuvoje. Pritarta šalies vadovo sprendimui taikyti dekrete nurodytus naudojimosi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimus bei kitas dekrete nurodytas nepaprastąsias priemones. Už tai numatantį Seimo nutarimą vieningai balsavo 118 balsavime dalyvavusių Seimo narių.
Nepaprastoji padėtis įvedama dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga. Tokio sprendimo tikslas – pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai, užtikrinant už visuomenės saugumą ir viešąją tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą, operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktomis didelio masto karinėmis pajėgomis.
Respublikos Prezidento dekretu nepaprastoji padėtis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta nuo 2022 m. vasario 24 d. 13 valandų 00 minučių iki 2022 m. kovo 10 d. 24 valandos 00 minučių. Dekrete nustatyta, kad nepaprastosios padėties metu taikomos šios nepaprastosios priemonės: 1) valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka; 2) valstybės sienos apsaugos sustiprinimas ir valstybės sienos priedanga; 3) pasienio ruože transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą. Vyriausybei pasiūlyta priimti sprendimą panaudoti valstybės rezervą ir užtikrinti nacionaliniam saugumui svarbių įmonių, įrenginių ir turto, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektų sustiprintą apsaugą, įskaitant kibernetinę.
Tarpparlamentinės Sąjungos pareiškimas dėl Ukrainos. Tarpparlamentinės Sąjungos Vykdomasis komitetas vasario 26 d. priėmė pareiškimą dėl Ukrainos, kuriuo griežčiausiai smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą ir raginama nedelsiant ją sustabdyti. „Mes esame kartu su Ukrainos žmonėmis. Išreiškiame solidarumą su parlamentarais, broliais ir seserimis iš Aukščiausiosios Rados, Ukrainos parlamento, kuris yra visateisis Tarpparlamentinės Sąjungos narys nuo 1999 m.“, – teigiama pareiškime. Tarpparlamentinės Sąjungos „Dvylika plius“ geopolitinė grupė, jungianti 47 valstybes, dar vasario 24 d., iš karto po prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą, pasmerkė Rusijos veiksmus ir paragino visas šalis susilaikyti nuo smurto ir pradėti dialogą, siekiant rasti taikų sprendimą.
Tarpparlamentinė Sąjunga – 132 metus skaičiuojanti tarpparlamentinė organizacija, kuriai priklauso 179 valstybės narės ir 13 asocijuotų narių. Svarbiausi Tarpparlamentinės Sąjungos veiklos tikslai yra tautų taikos ir bendradarbiavimo skatinimas ir atstovaujančių institucijų stiprinimas.
Susitikimas su JAV kongreso nariais. Vasario 21–23 d. Lietuvoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso delegacija, vadovaujama Demokratų partijos atstovo Styvo Koeno (Steave Cohen). Susitikime aptarti naujausi įvykiai, susiję su Ukraina, saugumo situacija visoje Rytų Europoje. „Vakarykščiuose Maskvos pareiškimuose net neskambėjo atskirai Donecko ir Luhansko „respublikos“. Vladimiras Putinas kalbėjo apie Ukrainą ir visą Europos erdvę į rytus nuo Berlyno iš esmės, dėl to saugumo situacija ir bendras mūsų partnerių veikimas turi būti suvokiant, kad tikrai ne Donecko ar Luhansko teritorijos, bet visa Ukraina ir visa Rytų Europa yra galimas V. Putino taikinys.
JAV maždaug pusės tūkstančio karių rotacinius batalionus į Lietuvą siunčia nuo 2019 metų. Iš jų pusės buvo sakoma, kad Lietuva yra labai stiprus JAV draugas ir nuo 2019 metų prasidėjusi rotacijos būdu vykstanti JAV karių misija yra labai aiškus ženklas, kad JAV yra visiškai įsipareigojusi ginti ir padėti savo transatlantiniams partneriams, šiuo atveju Lietuvai.“
Kodėl vilkikų vairuotojai prie muitinės laukia ne valandomis, bet paromis? Seimo narys reikalauja, kad premjerė nedelsiant išsiaiškintų, kodėl Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje vilkikų vairuotojai priversti laukti paromis. Seimo narys Petras Gražulis pranešė, kad jam skundžiasi krovininio transporto vairuotojai, nes jie jau savaitėmis laukia eilėse dėl Lietuvos institucijų kaltės. Jis gavo vaizdo įrašo nuorodą, kuriame matoma, kaip Pasienio tarnybos darbuotojas žaidžia kompiuterinius žaidimus, o vilkikų vairuotojų netikrina, neaptarnauja, nepraleidžia (https://www.youtube.com/watch?v=eGB9daJWtQw). Ši nepateisinama situacija išsamiai išanalizuota Vytauto Budzinausko straipsnyje „Lietuvos pasienyje įstrigę vilkikų vairuotojai laukia ir po 12 parų“ (2022 m. vasario 15 d., https://m.delfi.lt/verslas/transportas/article.php?id=89471057). Šiame straipsnyje Lietuvos muitinė verčia kaltę dėl „vairuotojų neįleidimo“ per Baltarusijos ir Lietuvos sieną Lietuvos pasieniečiams, pastarieji kaltę verčia Lietuvos muitininkams. Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius teigia, kad patekimo į Lietuvą klausimą turėtų komentuoti pasieniečiai, o išvykimas iš Lietuvos pagal kompetenciją pavestas Pasienio kontrolės punktų direkcijai, nes ji atsakinga už pasienio postų infrastruktūrą, laukimo aikšteles, kurios yra prie postų iš Lietuvos pusės, „taip pat – ir dėl Medininkų posto rekonstrukcijos“.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Mindaugas Zobiela neneigia, kad Medininkuose iš tiesų vyksta rekonstrukcija, tačiau teigia, kad reikia kreiptis į muitinę: „Mes esame postus pastatę, prižiūrime. <…> Lavoriškėse galėtų važiuoti 200, o važiuoja 50–60 – mes niekaip negalime įtakoti, tai yra grynai muitinės klausimas.“ Seimo narys P. Gražulis teigia: „Akivaizdu, kad kažkuri institucija sako netiesą, taip kankindama sunkvežimių vairuotojus ir darydama žalą Lietuvos pervežimo verslo įmonėms.“
Prof. Vytauto Juozapaičio kreipimasis. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis kreipėsi į Ukrainoje veikiančius lituanistikos ir baltistikos centrus: „Šią rūsčią Jūsų Tėvynei valandą esame su Jumis, palaikome Jus visa širdimi ir darome viską, ką kiekvienas galime. Žavimės Ukrainos valstybės ir visuomenės ryžtu, drąsa ir neprilygstamu optimizmu šiurkščios agresijos akivaizdoje.
Drauge su Lietuvos vadovais reikalaujame nedelsiant nutraukti nusikalstamą agresiją prieš kuriančią Ukrainą ir viliamės, kad netrukus susitiksime Europos Sąjungoje. Jūs esate teisūs, todėl Jūs laimėsite. Jūsų pergalė reikš ir pergalę demokratiniam pasauliui. Viltingai stebime, kaip Vakarų demokratijos ryžtingai telkiasi atsakyti brutaliai ir praradusiai realybės nuovoką Kremliaus jėgai. Слава Україні!“
Rubrika „Parama Ukrainai“. Seimo svetainėje sukurta nauja speciali rubrika „Parama Ukrainai“, kurioje viešinama informacija apie įvairias galimybes prisidėti prie paramos Ukrainai, keliami vaizdo siužetai, gauti iš Ukrainos Aukščiausiosios Rados darbuotojų, kita aktuali informacija. Šioje rubrikoje taip pat galima atsisiųsti vizualizaciją, skirtą Ukrainos kovai už mūsų laisvę. Rubrika pasiekiama per svetainės tituliniame puslapyje esančią specialią reklaminę juostą.
Seimo kanceliarija karo Ukrainoje metu palaiko ryšį su kolegomis iš Aukščiausiosios Rados. Ukrainos parlamento darbuotojų atsiųstame laiške atkreipiamas dėmesys, kad rengiama didžiulė informacinė ataka. „Netikėkite tais, kurie jau dabar rašo, kad Kijevas yra užblokuotas ir apsuptas. Tai netikra, tai netiesa!“ − tvirtina Ukrainos parlamento darbuotojai.
Speciali rubrika „Parama Ukrainai“ bus nuolat atnaujinama. Čia skelbiamą informaciją be apribojimų galima naudoti socialiniuose tinkluose ar kitose bendravimo platformose. Naudojant Ukrainos parlamento medžiagą, prašome nurodyti šaltinį.